Pradėsime nuo padėkos MK ir leidyklai "Nieko rimto" už galimybę perskaityti Jolitos Zykutės knygelę "Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo". Knygutė į mūsų rankas pakliuvo dar tokia nauja, kvepianti dažais, kad vien ją liesti ir vartyti buvo didelis malonumas :-).
Knygelės pavadinimas nuteikė intriguojančiai. Kuriai gi šiuolaikinei mergaitei neaktualu grožis?..Ir ko gi ta karalaitė pabėgo iš grožio konkurso?...Tad smalsaudamos su keturmete dukryte ir pasinėrėme į knygos puslapius.
Karalaitė - maža mergaitė, tačiau ji jau rūpinasi svarbiais karalystės valdymo reikalais. Jai padeda šuo taksas ir Visų reikalų ministras. Ir staiga karalaitė pakviečiama dalyvauti pasaulio karalaičių grožio konkurse. Nuo tada karalaitės gyvenimas pasikeičia.
Padėti karalaitei ruoštis konkursui atvyksta dvi kalaitės - Fi ir Fifi, kurios karalaitės mėgstamas veiklas išbraukia ir jos kasdienio gyvenimo. Karalaitė nustoja groti fortepijonu, skaityti, tačiau vietoj to mokosi šypsotis prieš veidrodį, gražiai vaikščioti ir pan. Jos ištikimas taksas išmetamas gyventi į lauką. Bet po kurio laiko karalaitė supranta, kad dalyvauti tame grožio konkurse - ne jai, nes ji pasiilgo paprastų, jai mielų dalykų, o iš žmonių išgirdo, kokia ji tapo negailestinga ir bloga karalystės valdytoja. Taigi, karalaitė taip ir nesudalyvauja tame konkurse, tačiau grįžta į įprastinį savo gyvenimą, pas savo mielus draugus.
Knygelėje yra labai žavių momentų. Pavyzdžiui, kai karalaitė, susivokusi savyje, nuliūdusi, kad tapo tokia netikusia, sutinka berniuką ir jie sėdėdami ant suoliuko kalbasi. Berniukas paguodžia karalaitę, sakydamas jai: "nesvarbu, kad išsipurvinai, svarbu, kad nusipraustum".
Knygelėje akcentuojamos vertybės: turėti tikrų draugų ir su jais gerai elgtis; daryti ne tai, kas yra populiaru, tačiau tai, kas tau išties patinka. Net ir kalytės Fi ir Fifi, kurios pavaizduotos savotiškomis "tuštutėmis", knygelės pabaigoje tampa naudingomis, atradusiomis savo tikrąjį pašaukimą - įsidarbina vaikų darželyje - padeda aprengti vaikus.
Taigi, knygelės pabaiga - šviesiai pozityvi, parodanti, kad sumišimas, pasimetimas, savęs ieškojimas - laikini dalykai. O tikrosios vertybės - ilgalaikės ir suteikiančios gyvenimui pilnatvę ir džiaugsmą.
Knygelės pabaigoje yra autorės žodis apie tai, kaip ji sukūrė šią pasaką, bei iliustruotojos Raimondos Murauskaitės žodis apie tai, iš kur kilo noras piešti iliustracijas, kaip sekėsi iliustruoti šią knygelę.
Mano mažajai keturmetei klausytojai labiausiai patiko, kad karalaitė turėjo šuniukų :-). Na, ir žinoma, patiko tas berniukas, kuris taip išmintingai pasikalbėjo su karalaite.
Dar kartą ačiū už tokią mielą ir išmintingą pasaką :-).
