Pedagoginį kelią Kristina Čepukėnė pasirinko ne atsitiktinai, turėjo puikų pavyzdį šeimoje. Šiandien ji jau skaičiuoja 15 – os metų mokytojavimo patirtį. Be viso to ji dar ir dviejų vaikų – Ajaus ir Rusnės mama bei aktyvi keliautoja. Keliaudama ji nuolat savo ,,Instagram” paskyroje @istorija_veza dalinasi lankytinų vietų istorijomis, nuotraukomis, rekomendacijomis, taip kiti atranda dar daug nematytų Lietuvos kampelių vienoje vietoje - tarsi mini gidas. Keliauti taip pat labai patinka ir pašnekovės vaikams, kaip pati sako – nutinka ir taip, kad keliaujame spontaniškai. Nepatikėsit, bet būtent tada atrandam gražiausias Lietuvos vietas! Apie grįžimą į darbą bei studijas, pomėgius ir keliones su vaikais, kviečiame skaityti šiame interviu su mūsų pašnekove Kristina.
- Kristina vis dar esate motinystės atostogose, bet iki jų dirbote istorijos mokytoja, kuo šis darbas Jus taip sužavėjo? Kas Jums sunkiausia būnant mokytoja?
Pedagoginį kelią pasirinkau ne atsitiktinai. Turėjau puikių pavyzdžių savo giminėje. Renkantis studijų kryptį ilgai nedvejojau. Istorija žavėjausi ilgą laiką, todėl viskas susidėliojo savaime. Universitete supratau, kad mano sprendimas buvo teisingas. Studijos suformavo platų požiūrį į politinius, socialinius, ekonominius bei kitus pasaulio raidos procesus.
Šiame darbe labiausiai „veža“ grįžtamasis ryšys. Pavyzdžiui, mokiniai, seniai baigę mokyklą prisimena apie istorijos pamokas. Man tai didžiausias įvertinimas.
Visa kita. Emocija. Diskusijos. Žinojimas, kad niekada nebūna tokios pačios pamokos. Tiesiog, tai reikia išgyventi.
Kalbant apie sunkumus. Manau, jų pasitaiko kiekviename darbe. Tačiau, visi jie įveikiami. Svarbiausia, tobulėti ir judėti pirmyn, nes šių dienų mokiniai ypač žingeidūs, koja į koja žengiantys su išmaniosiomis technologijomis.
- Ar sūnui ūgtelėjus planuojate grįžti į darbus?
Taip, juk motinystės atostogos suplanuotos 2 metams. Į darbą grįšiu jau kitų metų kovą.
- Beje nuo rugsėjo ir vėl būsite studentė, papasakokite apie šį savo pasirinkimą, juk studijų kryptis visai kitokia, nei anksčiau?
Šis pasirinkimas ne atsitiktinis, tiesiogiai susijęs su mano darbu. Nuo rugsėjo studijuosiu Švietimo lyderystę ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Tai žingsnis į priekį, dėliojant ateities planus. Noriu įgyti man trūkstamų kompetencijų. Džiaugiuosi, jog pavyko įstoti į šią studijų kryptį. Tokiu būdu gilinsiu žinias ir savo gebėjimus švietimo vadyboje.
- Ar nekyla abejonių, kaip pavyks suderinti tiek skirtingų veiklų?
Šiuo metu esu motinystės atostogose. Todėl, kurį laiką studijas suderinti bus nesunku, o sugrįžus į darbą reikės ypač atsakingai planuoti savo laiką, kad jo pakaktų visoms gyvenimo sritims. Galiu užtikrinti, jog tai įmanoma. Svarbiausia, reikia labai to norėti bei turėti gerą palaikymo komandą.
- O kaip į šią žinią reagavo Jūsų šeima, draugai?
Be šeimos žinios, net nebūčiau planavusi vėl studijuoti. Tik pasitarusi su jais ir gavusi teigiamą atsakymą, pateikiau prašymą universitetui. Žinau, kad laukia įtemptas periodas, bet turiu į ką atsiremti. Na, o draugai, nenustebo... Tai ne pirmas kartais, kai imuosi kažko panašaus. Todėl, sulaukiau didelio palaikymo.
- Beje, net būdama ,,motinystės atostogose‘‘ neapleidote savo pomėgio(aistros) – istorijos, tik dabar jis kiek skiriasi nuo to kas vykdavo pamokose)?
Visgi, bėgant laikui namuose supratau, kad trūksta veiklos. Tada ir kilo mintis sukurti ,,Instagram‘‘ profilį @istorija_veza, kuris pasakotų lankytinų vietų istoriją. Mėgstu faktus bei konkretumą. Dėka vyro palaikymo, keliaujame po Lietuvą, pristatydami konkrečių vietų praeitį. Tai lyg asmeninis gidas, kurį galima atsiversti, bet kuriuo Jums patogiu metu. Daug kartų esu girdėjusi, kad istorija – neįdomus dalykas. Drįsčiau paprieštarauti. Ypač kelionėse. Kiekvienas lankytinas objektas turi savo unikalų istorinį portretą. Džiaugiuosi, kad galiu save realizuoti naujoje srityje ir taip populiarinti savo mokomąjį dalyką. Juk žinoti verta.
- Ar nekyla minčių pradėti kurti tinklaraštį apie keliones ir istoriją už socialinių tinklų ribos?
Šiuo metu apie tai negalvoju. Galbūt, ateityje, kai kelionių „bagažas“ užsipildys ne viena lankytina vieta. Gyvenimo ritmą pakoreguos grįžimas į darbą, studijos bei asmeninių tikslų realizavimas. Visam tam reikės skirti laiko.
- Artimieji palaiko Jūsų hobį?
Labai džiaugiuosi, kad artimieji mane palaiko ir skatina nesustoti. Pirmiausia, tariu nuoširdų ačiū vyrui, kuris palaiko visas mano avantiūras (kartais žiūrėdamas nustebusiomis akimis, kokią vietą žadame lankyti ar bardamas, kad vėl „dardėsime“ ne vieną kilometrą žvyrkeliu). Svarbiausia, visada susilaukiu šilto žodžio iš abiejų mamų. Jos mano didžiausios gerbėjos. Tuo tarpu tėčiai, kaip tikri žinovai, visada nurodo, kur dar galime nuvykti ir ką dar galime pamatyti. Be jų visų, neturėčiau vidinio variklio judėti pirmyn.
- O ar kada susimąstėte ką Jums duoda kelionės?
Kelionės – tai nauja patirtis ir puikus būdas plėsti savo akiratį. Iš kiekvienos aplankytos vietos parsivežame tam tikrą emociją. Tuo pačiu pastebiu, jog matydama nuotrauką puikiai atpažįstu erdvę, esančią aplink užfiksuotą momentą. Man tai labai patinka. Plius, surinkta informacija, papildo mano pačios žinių bagažą.
- Vaikai taip pat noriai pažindinasi su Lietuvos istorija, ar kol kas tik labiau džiaugiasi kelionėmis ir kaskart naujais nuotykiais jose?
Su vaikais keliaujame nuo mažų dienų. Ajus (1 m. 6 mėn.), šiuo metu Lietuvos lankytinas vietas pažysta per savo vaikišką žingeidumą. Jam įdomios spalvos, reljefas, pats gamtos grožis... Tuo tarpu Rusnė (9 m.) vis dažniau užduoda klausimą, o kas buvo čia? Džiaugiuosi, kad noriai klausosi mano supaprastintų pasakojimų apie piliakalnius, dvarus ar kitus įdomius objektus.
- O kaip pavyksta šeimoje sutarti kelionės vietą ar būsimą lankytiną objektą, lengvai randate kompromisą?
Šiuo klausimu dažniausiai rūpinuosi aš. Viskas priklauso nuo mūsų visų nuotaikos ir noro. Parengiu kelis variantus, atstumo atžvilgiu. Tada pasitariam, kur labiau tiktų važiuoti. Apsisprendimą gali nulemti oras, mūsų pačių savijauta ar parankus maršrutas, užsukti į kelias lankytinas vietas. Nutinka ir taip, kad keliaujame spontaniškai. Nepatikėsit, bet būtent tada atrandam gražiausius Lietuvos kampelius.
- Ar tiesa, kad norint keliauti, nereikia turėti daug pinigų, svarbiausia mokėti planuoti savo išlaidas?
Tikrai taip. Viskas priklauso nuo mūsų asmeninių poreikių. Galima išlaidauti ir tuo pačiu išsiversti su 20 eurų kišenėje visai šeimai, įskaitant kurą. Mes dažniausia renkamės vienos dienos išvykas. Maistą įsidedame iš namų. Todėl, kartais tenka susimokėti už įėjimą į muziejų. Visgi, pažintiniai takai, gamtos objektai, net architektūriniai statiniai yra visiškai nemokami.
Kiekvienas, keliones planuojame pagal savo poreikį. Tačiau, skiriant ne pačią didžiausią sumą per mėnesį iš namų biudžeto, galima aplankyti ne vieną gražią vietą Lietuvoje, o ir užsienyje.
- Kuri Lietuvos vieta Jūsų vaikams ir Jums pačiai paliko didžiausią įspūdį?
Aš pati esu neabejinga dvarų istorijai, todėl drąsiai galiu sakyti, kad ypač gilų įspūdį paliko Taujėnų, Pakruojo, Bistrampolio ir Zyplių dvarai. Kaskart žavi aplinka, ypač gražiai tvarkoma teritorija bei ekspozicija. Reikėtų nepamiršti siūlomų edukacinių užsėmimų. Tuo tarpu mus sužavėję, visai neseniai aplankyti gamtos objektai – Pakalniškių piliakalnis, Laumėnų pažintinis takas bei Dubravos rezervatinė apyrubė. Iš naujo atradome Kernavės archeologinės vietovės muziejų. Tad mano patarimas – pirmiausia pradėkite pažintį nuo savo „labai gerai“ žinomų apylinkių. Kartais jos slepia daug daugiau nei galite įsivaizduoti. Juolab, Lietuvoje gamta savo rūbą keičia 4 kartus per metus.
- Kita kelionė tikriausiai jau suplanuota?
Galvoje visada sukasi mintis, o ką aplankyti kitą kartą. Konkretaus tikslo dar nėra, bet artimiausiu metu suksime link Labanoro regioninio parko ar Druskininkų, o gal į Šiaulius... Tai geriausiai apibūdina mus kaip keliautojus. Viską nusprendžiame čia ir dabar.
- Pastebėjau, jog dažniausiai keliaujate Lietuvos ribose, bet galbūt teko keliauti kažkur toliau, ar yra tokia vieta, kur vis norėtųsi sugrįžti?
Lietuvoje gausu vietų, kurias verta aplankyti ir pamatyti. Šių metų kontekste ypač aktualu keliauti, o taip pat atrasti gražiausius mūsų krašto kampelius. Juk jie „ranka“ pasiekiami. Pavyzdžiui, jei tik norėtume, po poros valandų saulėlydį galėtume stebėti pajūryje, jaukiai įsitaisę kopose.
Esu tikra, kad mūsų kelionių geografija tikrai plėsis.
Vieta palikusi giliausią įspūdį – Atėnų akropolis. Turbūt, čia ir atsakymas, kodėl mane pačią „veža“ istorija. Vienas seniausių miestų Europoje, kuriame gimė demokratija, olimpinės žaidynės, klestėjo filosofija. Ten tikrai verta sugrįžti.
- Be kokių daiktų niekada neišvykstate į kelionę?
Būtinų daiktų sąraše – papildomas vaikų drabužių komplektas, maistas + vanduo, telefonas, t. y. navigacija kaip nukeliauti iki numatytos vietos.
- ·O kuo dažniausiai užiimate vaikus važiuojant iki būsimo kelionės tikslo, ką patartumėte mamoms(turėti užkandukų, žaidimų ir t.t..)?
Džiaugiuosi, kad tiek Rusnė, tiek Ajus – ramūs keliautojai. Dažniausiai mašinos supimas juos užliūliuoja. Nuo mažų dienų neturime jokių problemų, įveikiant ilgiausius atstumus. Jeigu vaikai nemiega, tuomet, dairosi pro langą arba tiesiog krykštauja iš džiaugsmo, stebėdami vienas kito išdaigas. Liūdėti kelionės metu tikrai nėra kada.
Visada patariu turėti mėgstamų užkandukų ir vandens. Mažiesiems įsidėti mylimą žaislą ar kokią įdomią knygutę. Tokiu būdu kelionė bus kiek ramesnė. Visgi, viskas priklauso nuo vaiko charakterio ir jo būdo.
- Kokias veiklas būnant gamtoje labiausiai mėgsta vaikai?
Kiekvienas randa ką veikti. Rusnė mielai renka kankorėžius, akmenukus, kartais susigalvoja kokią estafetę, o jeigu yra vaikams skirtų aikštelių – gamtoje galime užsibūti ne vieną valandą. Plius po ranka visada turi paspirtuką, todėl laiką leidžia aktyviai. Ajus irgi neatsilieka nuo sesės. Jam viskas nauja, todėl tiesiog džiaugiasi atrasdamas jį supančią aplinką. Smagu, kad vaikai mielai leidžia laiką lauke.
- Beje, keliautojai labai mėgsta žymėti jau aplankytas vietas, o kaip Jūs ar turite tokį žemėlapį? Kur lankėtės paskutinį kartą?
Visas aplankytas vietas žymiuosi interaktyviame žemėlapyje. Taip vizualiai matau, kur buvome, kur verta nuvykti kitą kartą. Paskutinė kelionė su vaikais buvo į Anykščius. Suspėjome pamatyti Safari parką, Arklio muziejų, Šeimyniškėlių piliakalnio istorinį kompleksą.
- Palinkėjimas skaitytojams
Keliaukite ir atraskite Lietuvą. Čia tiek daug gražių vietų, kurias tikrai verta aplankyti!
