Niekada nenorėjau tekėti iš meilės, nes buvau įsitikinusi (beje, ir skaičiau tokią teoriją), kad jei teki iš Didelės meilės, ji vis tiek praeina, tuomet Jis ir Tu liekate nusivylę vienas kitu, gyvenimu ir pradedate iešoti to paties, kas buvo su Juo.
Kai teki ne iš Didelės meilės, bet šiaip, kad tau gera su Tuo Žmogum, pasitiki Juo ir šiaip yra vidinė ramybė ir abipusė harmonija - santuoka pasmerkta gyvuoti ilgai, netgi iki mirties (kol mirtis išskirs).
Tokios teorijos vedama ir gyvenau.
Pajutusi, kad atsiranda jausmai, kad galiu įsimylėti, kad jau „klimpstu“ - viską baigdavau: tyliai, ramiai, be jokių paaiškinimų, sveikos logikos, tiesiog....Žinau, kad skaudu, suprantu, bet kas būtų mane supratęs, jei būčiau aiškinusi savo Logiką? Ar kas būtų supratęs?
Ir dar. Visada žinojau, dienoraštyje buvau „nusipiešusi“ To Žmogaus portretą: aukštas (aš aukšta), juodais plaukais, ne kūdas (kaip atrodys, jei būsiu stambesnė už Jį) ir..kas keisčiausia..būtinai su akiniais...kodėl-negaliu paaiškinti iki šiol, bet gal nuo 8-9 klasės Jis turėjo būti tik toks.
Kaip ir kiekvienas Žmogus, be abejo, nenorėjau būti įskaudinta, dar ir dėl to bijojau jausmų ir visokiausių baisių pasekmių, man to nereikėjo. Taip, pripažįstu - esu Bailė, na ir kas, bet už tai niekada nesu nusivylusi Juo ar Žmogum.
Kai sutikau Jį, kompanijoje buvo daugiau žmonių, Jis mane nervino, norėjau kuo greičiau užsiimti savais reikalais, bet kiekvienas Ketvirtadienis, kaip Sekmadienį į bažnyčia, buvo skirtas dvigubiems pasimatymams, bet Aš ne su Juo, su Kažkuo.
Ir truputį šampano, truputį dainų, šokių - laukiu Jo atvažiuojant, važiuosim į Gamtą, paskui pas Jį, dar vėliau pas Mane, ir taip prabėgo keli mėnesiai. Nieko nesuprantu, kas Mes? Pora? Nesąmonė, riejamės kas minutę, jokių bendrų pomėgių, jokių bendrų interesų, jokių bendrų folmų ir muzikos. Kas mus sieja?
Šis klausimas aktualus iki šių dienų, nes po kelių mėnesių mes apsigyvenome kartu, po trijų metų susižadėjome, o dar po dviejų susituokėme. Per Žolines bus dveji metai, kai gyvename lyg pasakoje.
Nes po vestuvių staiga supratau, kaip Aš Jį myliu (Jis beje, šį žodį yra ištaręs gal 3 kartus per visą tą laiką), o dar stipriau vienas kitą pamilome po Dukrytės gimimo (birželį).
Kodėl tik bėgant laikui atsiranda meilė ir aistra ir ji vis stiprėja? Dabar jau žinau, kas tikra, o kas ne, ir nė kiek nesigailiu, kad Tada nepasidaviau jausmams ir aistrai, nes Tada gal būtų viskas pasibaigę po 5 metų, o dabar viskas tik prasideda? Nusižengta visiems dėsniams. Kodėl viskas eina atbuline eiga? O gal ne?
O gal taip ir turi būti? Gal tai ir yra tikros meilės pavyzdys? Sako, kad santykių krizė ateina po trejų ar kelių metų, tačiau Mums ji atėjo iš karto nuo pirmų akimirkų, nuo pirmų žodžių, bet kažkas laikė, labai labai stipriai laikė, o dabar jau laikyti nebereikia.
P.S. Mano vyras būtent toks, kokį „nusipiešiau“ 8-9 kl.:)
😀
lappute, tu teisi, baile, bet ne visur, kita vertus, tas bailumas man padejo nepazinti nusivylimo skonio. o tekejau jau is meiles, gal nelabai suprantamai parasiau.
pries vestuves labai dvejojau, bet po vestuviu ne akimirka 😀
beje, gal ne baime? gal labai didelis, kartais perdeta atsargumas?
Vaivita,nepyk,bet skamba neitikinamai nors tu ka-,,pajutus,jog,,klimpstu,,,kad galiu isimyleti,viska tyliai baigdavau...parodyk nors viena zmogu,kuris begtu tycia samoningai nuo meiles...nebent tu isimyledavai ir bijodavai nesulaukt atsako...Teket be meiles?-Kam? Viduramziais jau vaikus supirsdavo tevai del turtu paveldejimo,tada nebudavo iseities,ir laikui begant tie sumesti zmones priprasdavo gerbti ir palaipsniui pamildavo (ne visi)vienas kita.Tai tu didele baile,ne tik del santuokos formulavimo,bet ir daugumoje gyvenimisku situaciju...Tu bijai kenteti...bijai apsijuokti...Gerai,kad tau pasiseke gyvenime,nes galejai ir nesuzinot,ka reiskia mylet ir buti mylimai...Gerbiu tavo nuomone 😀
vilira, zinoma, kad is isskaiciavimo, juk koki norejau, toki ir gavau 😃
taip,niekad negali pult teket kaip drugeliai laskto pilve o bus snipsas ne po metu tai po 5...
Nematau kalbos cia apie isskaiciavima 😃 kazkaip netuo taikiniu cia ....
įdomi filosofija 😉 man tai svarbiausia meilė, o ne išskaičiavimas
As savojo ilgai nepastebejau,nors dirbom kartu,matyt nekrito i aki😀,o jis vis eidavo prie manes kalbindavo,o man koks siutas imdavo,ko lenda i akis.Bet lasas po laso ir akmeni prataso,sugebejo jis mane prie saves patraukti 😀.
fejukste, myliu ir dar kaip 😀
Mano mama vis skydavo man:"Inga, tu vis isimyli, tai gi po to taip skauda...". O as visada troskau meiles, geriau stipriai myleti, nors ir neilgai ir likti dekingai uz, kad ir buvusia meile, o ne nugyventi visa gyvenima, saugant save nuo netekties skausmo ir meiles taip ir nesutikti. Tai kam tada gyventi? Yra rusishka daina su puikiais zodziais:"bloga, kai taves nemyli, bet dar blogiau, kai tu nieko nemyli"...
Įdomi istorija 😀 Tikra meilė tai nesavanaudiškumas, troškimas tam žmogui geriausio.
nesakau, kad pavydo nera 😀 jis jau atsirado, o mano vyras, kuris nelabai moka rodyti jausmus, jau ir pavydo sceneles uztaiso 😀 as apie save is viso patyliu 😀
laimonda, man irgi panasiai buvo, kad nu ir krienas kazkoks 😃
o tikra MEILE BUNA BE EGOJIZMO,be norejimo zmogu pasisavint CIA TIK MANO-MANO ,ne pavydo scenu,be burbejimo ,norejo izeist ir ttt....
cia ir yra meile..o tokios staigios "meiles" kaip is pirko zvigsnio ar ejimas isproto negalejimas be JO tai susizavejimas,aistra,ju neatskiria dauguma,bet jie praeina ir kas lieka..
as pamaciusi savo vyra pagalvojau Muzikas 😃 vaje..mat atejo pietaut tik ka is po darbo...maniau nieko nebus tik gerai laika praleisim ,o pasorodo gavosi viskas kitaip
Net nezinau kaip paaiskinti, bet musu pora lygiai tokia pati, tik santuokini gyvenima skaiciuoja gerokai didesniais skaiciais. Mes irgi vienas kitam nepatikome. Nubuvome mes viens kitam idealai, greiciau priesingybes.