Mes, moterys, turime daug silpnybių... Piešti, groti, dainuoti, gaminti valgį, lakuoti nagus... Ne išimtis ir aš. Turiu jų visą kalną: dievinu nerti, „ryte ryju“ įvairią literatūrą, ypač grožinę, kaip ir daugelis neatsispiriu sindromui: nusipirkti dar vieną labai reikalingą lūpų dažą...
Nė viena būtybė žemėje, ir ne tik, jų tiek neturi! Tuo ir esame žavios... Juk mes moterys.
Kiek pamenu, būdama dar visai mažiukė mergaičiukė labiausiai mėgau svajoti.... Svajodavau be paliovos. Darau tai iki šiol. „Pasigaunu svajonę“ ir sudie, realus pasauli. Tai sutvarko pačios žvaigždės, likimo matricos, dar mums negimus. Likimas lėmė, kad gimčiau po Žuvų ženklu. O mes tirai esame tikri svajoklei, žemiškų stereotipų griovėjai.
Svajoti nepamiršau. Nes to neįmanoma pamiršti. Man tai oras, kuriuo kvėpuoju, gyvybė kuria gyvenu...Bet tam laiko skiriu mažiau, nes greit bus dveji metai (su nėštumu), kaip turiu kitą silpnybę – motinystė. Tai ne kas kitas, o tikrų tikriausia silpnybė – silpnybė savo vaikui. Juk motinystė neatsiejama nuo moteriškumo...
{smallpic:1}
Ši moteriška ir motiniška silpnybė siųsta pačio dangaus ir neabejotinai iki paskutinio atodūsio. Ja „nepersirgsi‘‘, kaip pavyzdžiui lūpdažių sindromu. Gerai pagalvojus, tai geriausias dalykas, kas man galėjo nutikti šiam gyvenime. Ir likimas nesuklydo. Aš kuo tikriausiai jaučiu silpnybę ir didžiulį, neaprėpiamą kaip pats dangus pasitenkinimą auginti savo vaiką.
Garsūs psichologai Gary Chapman ir Ross Campbell savo knygoje „Penkios vaikų meilės kalbos“ rašo: „Tą dieną, kai sužinojote, kad laukiatės, stojate į ilgalaikę tarnybą. Jūsų kontraktas yra aštuoniolika metų, ir supraskite, kad ir po to kelerius metus būsite „aktyvioje atsargoje“. Psichologai suklydo... atsargoje mes busime visą gyvenimą. Ir aišku, aš tuo tik džiaugiuosi.
Jau dabar mokinu savo mažiuką svajoti. Koks pasaulis be to...Nykus ir pilkas. Juk kaip sakoma: ko labai norėsi, tas ir įvyks... Viena mano svajone išsipildė. Ant rankų miega angelas mažo žmogučio pavidale...
Ir kas pasakė, kad svajonės nesipildo...
Mama Sigita (regina)
laaaaaabai graziai parasyta 😀 😍 labai graziai parinkti zodziai 😀 🌷
labai mielas pasakojimas😀
Labai gražiai parašyta😀
puikus pasakojimas😉
šaunus pasakojimas:]
Tegul pildosi ir kitos jūsų bei sūnelio svajonės! 😉 🌷 Be galo gražiai aprašyta... 😍 Sigita, aš taip pat žuvelė! Tikra tiesa dėl svajojimo 😃 😉
smagu mamytes, kad mano ''rasliava'' suteike geru emociju... tai geriausias ivertinimas 😉 😘
Tegul pildosi ir kitos tavo svajonės 😀 Sužavėjai 😀
Kas svajoja-tas gyvena ..... O svajones TIKRAI pildosi! 😀 Sekmes- auginant savo svajones issipildyma 😀
ERIKUT 😘
Iš tiesų- vien pasakyti,kad gražu tikrai nebepakanka...Šis nuostabių minčių išdėstymas man palietė visas tolimiausias širdies kerteles....Likau be galo sužavėta....Mus mamas ir moteris tie nuostabus angelėliai ir daro pačias,pačias Laimingiausias...Ir didžioji dauguma mūsų supratame visą savo atsakomybę,pamirštame jaunystės šeliones tik gimus Pirmagimiui...Labai džiaugiuosi už šio mamytės vaikutį-Jis papuole į labai tvirtas rankas😀
labai graziai aprasei savo silpnybes 😀
juditux, kaip graziai pasakei...''himnas''. na nereikia tokiu graziu apibudinimu.. geda, israudau 😃... tikrai si liga nepagydoma
aciu mamytes 😘
tavo rasinys, kaip himnas motinystei. Tikrai suzavejo ir sujaudino. Tikiuosi, kad ir mano dukra bus tokia sauni 😀 Buvo gera skaityti tavo mintis. As jau 18 metu sergu sia liga 😀 ir taip tap manu, kad ji nepagydoma.
Gražiai aprašyta 😀
Labai šilta ir miela svajoklė Sigita 😉 😀 😉
👍
Man sis pats mieliausias rasinys.