Inga Stumbrienė: „Vyras norėtų turėti penkias atžalas“

Šiandien dalinamės likusia interviu dalimi (ačiū visoms mamoms už klausimus) apie žinomą verslininkę, politiko Rolando Pakso dukrą Ingą Stumbrienę, su vyru Aivaru auginančią septynmetę Estelą ir trimetį Gabrielių.

Pirmoji interviu su I.Stumbriene dalis

Kokia Jūsų profesija? Kokį darbą dirbate?

INGA: Aš vadovauju nekilnojamojo turto bendrovei. Mūsų bendrovė vykdo veiklą, susijusią su nekilnojamuoju turtu, investicijomis bei konsultacijomis.

Kokios vidutinės Jūsų šeimos pajamos?

INGA: Niekada neskaičiuoju svetimų pinigėlių, tad nemanau, kad ir manuosius svetimiems būtų dera skaičiuoti. :)

Kaip atrodo Jūsų eilinė darbo diena? Kaip viską suderinate?

INGA: Mūsų eilinė darbo diena prasideda 6 valandą. Keliamės, ruošiamės, kas į darbą, kas į mokyklą ar darželį. Gabrielių iš darželio pasiimame po pietų, Estelą - vėliau, tada važiuojame į būrelius. Vaikams būnat mokyklėlėje atliekame visus savo darbus. Vakare laikas tik šeimai.

Suderinti viską padeda vyras. Labai svarbus yra bendradarbiavimas šeimoje auginant vaikus, supratimas, kad kiekvienas turi svarbius darbus, kuriuos privalo atlikti, niekas negali savęs pastatyti priekyje kito, nes abiejų veikla yra vienodai svarbi. Taip visada padedame vienas kitam, nes auklės kasdienai neturime.

Ar planuose yra ir daugiau atžalų?

INGA: Mano vyras norėtų turėti penkias atžalas, bet man šiuo metu užtenka dviejų. Gal kai vaikučiai taps daugiau savarankiškesni, planuosime dar vieną.

Mėgstate keliauti? Ar yra šalis/ vietovė, kurią norėtumėt aplankyti arba į kurią norisi vėl ir vėl sugrįžti?

INGA: Mes labai mėgstame keliauti. Pasaulis didelis ir labai įdomus, kiekviena vietovė labai skirtinga, turi savus papročius, kultūrą, ką jau kalbėti apie kraštovaizdžio skirtumus, tad norėtume apkeliauti kuo daugiau, pamatyti visą pasaulį...

Vieta, į kurią visada norisi sugrįžti – mano svajonių ir meilės miestas Paryžius. Gal dėl širdžiai mielų prisiminimų. Mano vyras Aivaras šiame mieste man pasipiršo, čia mes leidome savo medaus mėnesį, čia minėjome savo vestuvių pirmąsias metines. Susiformavo tradicija, kad kiekvienais metais mes čia vis sugrįžtame, aplankome mūsų mėgstamas vietas, tačiau kaskart atrandame ir kažką naujo. Šis miestas mane keri, stulbina savo didinga architektūra, žavi paryžiečių stilius, tai labai šviesus ir gyvybingas miestas.

Kokia paskutinė savo malonumui skaityta knyga, palikusi gerą/neišdildomą įspūdį? Ar skaitote kartu su vaikais?

INGA: Paskutinė mano skaityta knyga – tai John F. Kennedy „Lyderio portretas“. Nei meiles romanų, nei detektyvų mūsų bibliotekoje nerastumėte. Abu su vyru skaitome istorines, mokslines, politines, pėdsaką istorijoje palikusių veikėjų biografines ar atsiminimų knygas, kuriose galima pasisemti išminties, žinių ir idėjų. Negaliu išskirti vienos knygos, nes kiekviena knyga pasakoja skirtingą istoriją, suteikia naujų žinių.

Su vaikais skaitome kiekvieną vakarą. Mažasis Gabrielius prašo berniukiškų knygučių apie mašinas, lėktuvus, tuo tarpu Estelai patinka pasakos apie princeses ir gyvūnus, šiuo metu ji jau labiau domisi rimtesnėmis knygomis.

Koks mėgstamiausias vaikų patiekalas, kurį jūs ruošiate?

INGA: Gabrielius labia mėgsta miltinius patiekalus, tuo tarpu Estela pirmenybę teikia mėsai. Tačiau žuvies patiekalus jie abu mielai valgo. Mėgstamiausia ir greičiausiai paruošiama yra lašišos filė, kurią apibarstome mano mamos džiovintų žolelių ir prieskonių mišiniu (petražolėmis, krapais, svogūnais, porais), juoduota druska ir kepame orkaitėje.

Netikėčiausia, linksmiausia (gal net nemaloniausia) išdaiga, kurią iškrėtė vaikai?

INGA: Galiu didžiuotis, kad Estela ir Gabrielius – geri vaikai, didelių išdaigų nėra iškrėtę, tačiau iki šiol Gabrielius labai mėgsta piešti ant mūsų namuose esančių baltų sienų, tai jam suteikia neapsakomą pasitenkinimą.

Man būtų įdomus pasakojimas apie vaikiškus gimtadienius: iš kur idėjos, kas padeda suruošti ir labai įdomu, ką, Inga, jų pasiruošime daro pati, savo rankomis?

INGA: Idėjos gimtadieniams gimsta visai netikėtai, daugiausia jas įtakoja sutikti žmonės, aplankytos vietos, kelionės. Džiaugiuosi, kad paaugę vaikučiai taip pat išsako, ko pageidauja ir jau kartu sudėliojame bendrą gimimo dienos viziją. Suruošti savo vaikams gimtadienio šventę man yra didelis malonumas, tad viską darau pati. Beje, man labai patinka visą programą laikyti paslaptyje ir tik gimimo dieną visus nustebinti.

Pati sukuriu pakvietimų viziją, renku popierių, šriftą, spalvą, kuriuos jau pagamina profesionalai. Sudarau gimtadienio planą, programą, sukviečiu svečius, artistus ir animatorius. Dovaną renkame visada kartu su vyru. Dovanos pakavimas – mano užduotis. Kai vaikučiai išmoko piešti, jų paprašau, kad nupieštų savo svajonių tortą, kokį tik įsivaizduoja, tada kartu važiuojame pas konditerius ir dėliojame, kaip vaikų vizijas pavyktu įgyvendinti. Gimtadienio rytą abu su vyru atsikeliame labai anksti ir kartu puošiame šventės vietą, kad tik pramerkęs akis vaikas pasijustų ypatingai ir šventiškai.

Jūsų kredo gyvenime? Linksmas nutikimas, susijęs su vaikais? Ir kokią muziką klausote?

INGA: Mano kredo - „Mylėk gyvenimą ir padėk jį pamilti kitiems“. Kiekvieną dieną dėkoju Dievui už tai, ką jis man davė, džiaugiuosi kiekviena smulkmena, nes iš jų susideda visuma, stengiuosi išnaudoti kiekvieną minutę, nes iš jų susideda mūsų visas gyvenimas.

Daugiausiai šypsenų šiomis dienomis kelia mūsų mažojo „mikelandželo“ darbai ant sienų. O šypsenas mūsų vaikučiai mums suteikia kiekvieną dieną, tai gali būti gražus jų piešinys, naujas darbelis, keista frazė ar juokinga išraiška.

Muziką mėgstu labai įvairią, tai priklauso nuo nuotaikos, mano automobilyje dažniausiai skamba Power hit radio.

Ar tokiai užimtai moteriai nereikalinga auklės pagalba? O gal ją turite? Auginu 2 metukų vaikelį ir kartais dėl jo dėmesio stokos ar noro pabūti su vaiku daug ko nespėju. O ką jau kalbėti apie idealią išvaizdą...

INGA: Auklės neturime, kiekvieną dieną vaikais rūpinamės patys. Pritariu nuomonei, kad lengviausia būtų vaikučius auginti su auklės pagalba, tačiau man pačiai yra didelis malonumas juos auginti, auklėti ir prižiūrėti, matyti, kaip jie zžengia pirmuosius žingsnius, tampa savarankiškesni, mokosi, kuria, atranda, nenoriu praleisti nė akimirkos, nes šie dalykai yra patys vertingiausi.

Tačiau turime šeimos draugę, kuri mūsų vaikučius mielai pažiūri, kai mums su vyru reikia išeiti dviese – ar į darbo susitikimą, ar į vakarėlį. Mūsų seneliai labai užimti, tad ne visada gali mums padėti, todėl mūsų šeimoje ir atsirado nuostabus žmogus, kuris mus kartas nuo karto pavaduoja.

Suspėti susitvarkyti visus moteriškus reikalus man padeda vyras, jis puikiai supranta, kad moterys ruošiasi ir puošiasi kur kas ilgiau nei vyrai. Šiuo klausimu jis labai kantrus ir supratingas.

Kur semiatės išminties apie vaikų auklėjimą? Kokia pagrindinė nuostata/-omis grindžiate vaikų auklėjimą šeimoje? Ar Jūsų ir vyro nuomonės šiuo klausimu visada sutampa? (paprastai vyrai linkę lepinti vaikus, atlaidžiau žvelgti į viską - kaip pas Jus?)

INGA: Didelę dalį išminties atsinešiau iš savo šeimos, kaip buvau pati auklėjama. Didelę dalį iš knygų, prieš gimstant Estelai apie vaikų auklėjimą perskaičiau daug literatūros. Tačiau kiekvienas vaikas kitoks, kiekvienas savotiškas ir skirtingas, todėl nėra vienos taisyklės, kaip juos auginti, kiekvienam vaikučiui taikėme viską individualiai.

Dažniausiai su vyru dėl auklėjimo sutariame, kaip ir minėjote, vyrai linkę lepinti vaikus, tačiau mes stengiamės abu tai daryti vienodai.

Ką manote apie privačius ir valstybinius darželius, ar Jūsų vaikai ten keliauja/keliaus?

INGA: Mūsų vaikučai lanko privačią mokyklą, taip nusprendėme todėl, kad ji šalia namų, taip pat priklauso mūsų šeimos draugams, tad esame tikri, kad mūsų vaikams ten bus saugu, ir suteiktos visos salygos mokytis ir tobulėti. Nemanau, kad reikėtų išskirti, tai privati ar valstybinė mokykla, svarbu, kokie pedagogai joje dirba, ar vaikai ten gerai jaučiasi.

Koks Jūsų šeimos laisvalaikis (įprastas, dažniausias)?

INGA: Laisvalaikiu mes mėgstame išvažiuoti į gamtą, važiuojame į parką vaikščioti ar prie jūros maudytis, žiemą mėgstame čiuožinėti, kartu dalyvaujame įvairiuose renginiuose, lankomės parodose, užsiimame sportine veikla, einame į kino teatrus, susitinkame su draugais.

Jūsų nuomone, kaip atrodo išlepintas vaikas, ar lepinate savuosius vaikus?

INGA: Išlepintas vaikas negerbia tėvų ir aplinkinių. Labai stengiamės, kad mūsų vaikai tokiais niekada netaptų, daug kalbamės, aiškiname, mokome, drausminame, ugdome pareigos ir atsakomybės jausmą. Kaip ir kiekvieni tėvai, palepiname savuosius vaikus, to neįmanoma išvengti. Tačiau skirtumas yra, ar lepinimu laikome saldainių pirkimą, ar tėvų aplaidumą, kai matome savo vaiką stumdant ar skriaudžiant kitus. Pastarųjų dalykų mes netoleruojame.

Koks jūsų vaikų mėgstamiausias patiekalas, kurį ruošiate? Gal galima receptą?

INGA: Mėgstamiausias ir greičiausiai paruošiamas patiekalas yra lašišos filė, kurią apibarstome mano mamos džiovintų žolelių ir prieskonių mišiniu (petražolėmis, krapais, svogūnais, porais), juoduota druska ir kepame orkaitėje apie 25 minutes.

AČIŪ INGAI UŽ NUOŠIRDŽIUS ATSAKYMUS Į MAMYČIŲ KLUBO KLAUSIMUS!