IEVA: Kitokios buvo Velykos, nes reikėjo vaišintis saikingai

Turbūt pirmą kartą džiaugiuosi, kad šventės baigėsi. Juk kokios pas mus, lietuvius, šventės: pilnai nukrauti stalai, visi susėdame ir kemšame, kiek telpa ir kiek netelpa.

Atrodo, pilvas jau pilnas, o akys dar šio bei to nori. Tai praėjus šventėms "džiaugiamės" keliais papildomais kilogramais. O galėtų viskas būti kur kas kitaip...

Man šios Velykos buvo visai kitokios. Nelabai ir jautėsi. Gal todėl, kad visai joms nesiruošiau: nedažiau kiaušinių, patiekalų taip pat neteko gaminti. Matyt, dėl to ir nesijautė šventės.

Tiesa, namus papuošiau. Savo "pinigų" medį papuošiau geltonais margučiais. Bet Velykas švenčiau pas vyro tėvus. O vienišas velykinis medis liko namuose.

Kitokios buvo ir dėl to, kad reikėjo vaišintis saikingai. Buvo galima viską valgyti, bet svarbiausia nekartoti. Atvirai pasakius, kadangi reikėjo valgyt su saiku, tai kažkaip ir nesinorėjo daug valgyt.

Buvo baisu, kad antradienį užlipus ant svarstyklių pamatysiu daugiau, nei kad buvo, kai paskutinį kartą svėriausi. Ačiū dievuliui, to neteko pamatyt, o kaip tik priešingai, dar 200 g mažiau. Valio! Vadinasi Velykos praėjo gerai.

Toliau sėkmingai sportuoju, ypač sunkiai teko padirbėt antradienį. Taip "nusikaliau", kad vos parėjau namo.

Kiekvieną dieną skirtos 15 min. sportavimui tapo savaime suprantamas darbas, kurį pirmiausia ir padarau. Kaip dėl mitybos? Dar tenka save sulaikyti, kad per daug neprisivalgyčiau.

Pastebėjau, kad vėl atsiranda noras saldumynams ir reikia su tuo kovoti. O jau buvau apsidžiaugus, kad visai nesunku yra atsispirt saldumynams. Deja, taip nėra...

Tiek šiam karteliui. Toliau sportuosiu ir kovosiu su smaližiavimu!

Ieva