Vienas iš artimų ir mylimų moliūgo giminaičių yra patisonas. Iš esmės jis irgi yra moliūgas ir pasižymi visomis moliūgui būdingom savybėm, išskyrus tokias neesmines kaip spalva ir forma. Taip jau nutiko, kad į mūsų namus dovanų pavidale atkeliavo ir nemažas patisonas. Pasigrožėję, paskraidę ir būtinai nupiešę ant jo pora ateivių, perdavėme virtuvės komandai.
Virtuvėje patisonas buvo nupraustas, perpjautas ir išskobtas.
Atskirai paruoštas įdaras: virti ryžiai, kalakutienos faršas, apkepinti svogūniukai, morkytės, žirniukai ir kitos daržovės pagal pomėgius. (Faršą irgi apkepėme). Pagardinta prieskoninėm žolelėm bei kuminu.
Į patisoną sukrovėme įdarą pasluosniuojant jį su patarkuotu fermentiniu sūriu bei pora šaukštų grietinės. Uždengėm dangčiu ir kepėm.
Valgyti tiesiai iš patisono, nepamirštant nuo šono nugramdyti ir moliūginės masės.
Išvalgytas ir išgramdytas patisonas vis dar išlaiko formą, tad gali būti panaudotas ir kaip žvakidė ar vaza. Mūsiškis kol kas tupi balkone dar nepanaudotas - laukiam savaitgalio.
