I.Stumbrienė: „Neturiu teisės bėgti nuo savo šeimos“

Visuomenei puikiai pažįstama Inga Stumbrienė su vyru Aivaru augina du vaikus. Interviu metu moteris atskleidė, kaip jai pavyksta sudrausminti Estelą ir Gabrielių ir ką ji daro, kai vaikai žūtbūt nori pirkti vienokį ar kitokį žaislą.

Inga, su vyru Aivaru ir vaikais esate itin stilinga šeima, dažnai rengiatės tos pačios spalvos drabužiais. Iš kur atėjo toks stiliaus pojūtis?
Norime atrodyti kaip šeima, kaip viena komanda. Visų pirma, stengiamės atrodyti tvarkingai, o tuo pačiu ir gražiai. Drabužius deriname tikrai ne kiekvieną dieną, o kartais, priklausomai nuo nuotaikos.

Suprantu, kad puoštis norite jūs ir jūsų dukrytė Estela, tačiau kaip įtikinate drabužius prisiderinti ir vyrui?
Jo įtikinti nereikia. Jis pats prisižiūri, stengiasi atrodyti tvarkingai ir stilingai. Kartais pamatęs, kad mes su dukryte susiderinom drabužius, stengiasi papulti į mūsų komandą ir prisiderinti prie mūsų (šypsosi).

O kaip drabužius parenkate stilingajai Estelai? Ar ji klauso mamos patarimų? O gal pati renkasi sukneles?
Patarinėju retai. Stengiuosi, kad dukrytė pati derintų drabužėlius. Prižiūriu, kad neapsikrautų vaikiškais papuošaliukais. Daug įtakos Estelai daro mažųjų modeliukų mokykla, kurią ji lanko jau kelis metus. Ten mergaitės mokomos derinti drabužius, dukrytei ne kartą teko pristatinėti įvairias kolekcijas.

Mažos mergaitės labai mėgsta mėgdžioti mamas, kartu dažytis, kvėpintis. Ar Estela irgi bando jus kopijuoti?
Šiuo metu jai ypač patinka mano aukštakulniai! Ji kiekvieną dieną juos bent kelias minutes avi, pasimaivo su jais. Tiesa, mudvi turime susitarimą: jeigu Estela nori pasimatuoti batelius, ji privalo po to juos padėti ten, iš kur paėmė. Jei susitarimas sulaužomas, mamos spinta užsidaro.

Paatviraukite, ar daug pinigų išleidžiate vaikų drabužiams?
Man labai pasisekė, kad Estela lanko modeliukų mokyklą. Dažnai po pasirodymų ji gauna dovanų – drabužių, aksesuarų, todėl mūsų namuose nebelieka didelių užgaidų. Kartais aš tiesiog pati paklausiu, ko ji norėtų. Tik būtinai apsvarstau, ar atitinka norimo įsigyti drabužėlio kainos ir kokybės santykis.

Inga, o ką darote su drabužiais, kurie vaikams jau per maži?
Yra keli, kuriuos esu pasilikusi, nes jie man ypač svarbūs, sukelia sentimentus, malonius prisiminimus. O visus kitus atiduodam draugėms, draugams, taip pat žmonėms, kurie patys paprašo. Taip pat dažnai drabužėlius atiduodam ir labdarai. Stengiamės padėti kiek įmanoma daugiau.

Ar jūsų vaikai suvokia, kad reikia padėti tiems, kurie vargsta?
Mažasis dar nesupranta, tačiau su Estela jau kelis metus dalyvaujame labdaros projektuose, ji dovanoja savo žaislus. Aš ir pati kartu su ja kas kelis mėnesius peržiūriu jos drabužius ir, kurių ji nedėvi, atiduodam vaikučiams, kurie gyvena sunkiai, neturi nei mamytės, nei tėvelio.

Pakalbėkim apie vaikų auklėjimą. Kaip elgiatės, kai vaikai užsispiria, neklauso, verkia ar net krinta ant grindų parduotuvėje, prašydami saldainių ar žaislų?
Aš niekada nesiimu drastiškų priemonių. Netrankau kumščiais. Galiu su vaiku labai ilgai kalbėtis ir jam aiškinti, išdiskutuoti tam tikras problemas. Nenukeliu kitai dienai, stengiuosi viską išsiaiškinti čia ir dabar. Būdavo taip, kad Estela parduotuvėje užsinorėdavo tam tikro žaislo. Ką tada darydavau? Tiesiog leisdavau jai žaisti su tuo žaislu. Ji nešioja jį po parduotuvę, žaidžia tol, kol atsižaidžia. Kai pabosdavo, išeidavom iš parduotuvės.

Ar galit savo vaikus vadinti ramiais ir suprantančiais tai, ką jūs sakote, ką juos mokote?
Viskas priklauso nuo amžiaus. Šiuo metu Gabrielius yra kaprizingas be jokio pagrindo. Tiesiog jis kažko nori ir viskas. Tokiais momentais aš jam imu kartoti ir aiškinti, ką reikia daryti ir ko negalima. Tą pačią istoriją jam pasakojo ir dešimt, ir penkiasdešimt kartų tol, kol jis supranta, kad mamos neperkalbėsi. Esu užsispyrusi ir visada pasiekiu savo.
Pamenu istoriją, susijusią su Estela. Jai buvo 4 ar 5 metukai ir ji sako: „Nebemoku apsiauti batukų“. Tada atsisėdom ir kalbėjom, sakiau jai, kad ji moka, kad ji jau didelė. Po pusvalandžio ji lipukus užsiklijavo ir išėjom į lauką. Kitą dieną istorija kartojosi, tačiau kalbėjomės apie valandą. Trečią dieną prakalbėjome net kelias valandas, kol, galiausiai, kaprizai pasibaigė. Turbūt dukrytė suprato, kad neperkalbės mamos.

Tai iš kur tiek kantrybės?
Tiesiog žinau, kad tai yra naudinga. Man nuo pat mažens buvo kartota, kad vaikas – mažas suaugęs ir jis yra asmenybė, todėl su vaiku reikia bendrauti kaip su protingu žmogumi, kuris viską puikiai suvokia.

Laikote save griežta mama?
Taip. Namuose turi būti tvarkinga, vaikai turi atlikti savo pareigas. Turi būti tvarka tiek vaikų mokymosi procese, tiek elgsenoje. Lepinami vaikai yra per Kalėdas ir per gimtadienius.

Rūpintis dviem vaikais ir prižiūrėti namus – didelis darbas. Galbūt turite pagalbininkę, kuri prižiūri vaikučius?
Mes turim gerą šeimos draugę, kuri mus išleidžia su vyru į vakarėlius, renginius ar susitikimus su draugais. Taigi, visa buitis krinta ant mano pečių.

Bet juk kartais norisi pabėgti nuo vaikų verksmų ir kaprizų. Kaip leidžiate sau atsipalaiduoti?
Aš nemėgstu bėgti nuo problemų. Man patinka jas išspręsti. Nepalieku verkiančių vaikų. Mes, visų pirma, išsprendžiame problemas, o vėliau kur nors važiuojame visi kartu, - kartais į gamtą, į baseiną ar kitokią kelionę. Neturiu teisės bėgti nuo savo šeimos.

Esate keliautojų šeima. Ar nebaisu su mažamečiais keliauti į svečias šalis?
Mes renkamės poilsines keliones, o ne pažintines. Keliaujame į civilizuotas šalis, kur, esant reikalui, bus suteikta medicininė pagalba. Taip pat renkamės šalis, kuriose – europinė virtuvė. Stengiamės ir save palepinti, ir vaikų nenuskriausti.

Ar dažnai tenka palikti vaikus vienus?
Taip buvo vos kelis kartus, kai su vyru važiavom į laidotuves ir kartą, vienai dienai, į Druskininkus. Tada vaikai būdavo su pagalbininke. Ji buvusi pedagogė, puikiai moka elgtis su vaikais. Tiesa, kai vaikai tik gimė, bijojau net į parduotuvę išeiti. Būdavo, išeinu ir nenuėjusi iki parduotuvės, grįždavau atgal į namus, nes nerimaudavau, ar viskas gerai. Laikui bėgant supratau, kad vaikai turi šiek tiek laiko pabūti be mamos, mokėti bendrauti su kitais žmonėmis.

Inga, o koks jūsų šeimoje senelių vaidmuo?
Mano mama dažnai pagiria mane, kad puikiai tvarkausi su vaikais. Ji vis man primena, kad buvau padūkusi paauglė, o štai, dabar, tapau rūpestingu šeimos žmogumi, iš kurio galima imti pavyzdį. 

Ačiū už pokalbį!