Gydykime vaikus patys ir siekime natūralios atrankos?!

Gydykime vaikus patys ir siekime natūralios atrankos?!

24. May 2012, 00:00

Po pastarųjų skaudžių įvykių, kai nuo kokliušo mirė kūdikis, į visuomenę atviru laišku kreipiasi visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ vadovė Neringa Mikėnaitė.

 

Ir vėlei kažkaip nejauku ir labai liūdna. Dėl konteksto. Nuo kokliušo mirė pusės metų kūdikėlis, kurį mama nugydė natūraliomis priemonėmis – žolelėmis, ir tik visai išsekusį pagaliau atvežė medikams. Teigiama, kad vaikas tikriausia mirė dėl to, jog tėvai nenorėjo jam duoti stiprių vaistų, o mėgino išgydyti liaudies medicinos priemonėmis.

 

Perskaičiau žinutę viename didžiausių naujienų portalų Lietuvoje. Nusprendžiau peržvelgti ir kitų skaitytojų komentarus. Buvo įdomu, kaip visuomenė – ypač toji, kuri turi prieigą prie visagalio informacijos šaltinio (tiksliau – krioklio) – vertina situaciją. Kaip visada – pasidalinta į keletą stovyklų. Vieni prisiminė senas nuoskaudas, susidūrus su mūsų sveikatos apsauga, kiti bendromis frazėmis maišė medikus su žemėmis ir „ryškino“ jų sąmokslo teorijas su farmacininkais dėl skiepų ir antibiotikų, treti „gardžiavosi“ savo žiauriu sąmojumi, bjauriai žemindami ir kaltindami mirusio vaikučio mamą.

 

Be abejo (ir ačiū dievui), buvo tokių, kurie užjautė dėl netekties skausmo ir, neabejoju, dar didesnį kaltės jausmą išgyvenančią šeimą. Prisidedu prie pastarųjų. Pati augindama panašaus amžiaus berniuką, suprantu, kokia atsakomybė auginti sveiką ir laimingą vaiką. O ypač tokioje visuomenėje, kur natūralizmo idėjos ir ekologiškas gyvenimo būdas interpretuojamas kaip atsisakymas visų medicinos mokslo pasiekimų kaip žalojančių mūsų atžalas.

 

Man įstrigo vienas komentaras – ne piktas, oi ne... Veikiau kupinas kartėlio. Jame komentatorius retoriškai paklausė, ar mes esame už natūralią atranką, rinkdamiesi gydyti vaikus žolelėmis? Tiksliai pasakyta. Tuomet pakalbėkime ir apie tai, kad nereikia ir reanimacijos skyrių neišnešiotiems naujagimiams (teišlieka stipriausieji!), onkologinių vaikų skyrių (juk nesąmonė brangiais vaistais gydyti vaikus, kurie jau nuo vaikystės „prastos kokybės“)... Arba pagirdykime juos žolelių arbata... Išvadinsite mane beprote? Kodėl tuomet medicinos mokslo laimėjimai kritikuojami tuomet, kai kalbame apie skiepus, kurie gelbsti milijonus vaikų gyvybių nuo infekcinių ligų.

 

Graudus šiandienės istorijos kontekstas. Nesinori pirštu baksnoti – va, ar šimtus kartų nekalbėta, kokių baisių pasekmių galėjo nebūti. Ir ne tik laiku kreipiantis į medikus (minėtosios istorijos finalas toks – tėvai visgi pagaliau kreipėsi į medikus. Deja, per vėlai). Kai kurių ligų galima paprasčiausiai išvengti. Kaip ir kokliušo, kuriuo sirgo miręs mažylis.

 

Aišku, būkime sąžiningi: miręs vaikutis buvo dar per mažas vakcinacijai nuo šios ligos, tačiau buvo dar viena galimybė apsaugoti kūdikį. Kaip? Ogi tarsi „įvilkti jį į saugų kokoną“, apsupant jį imunitetą šiai ligai turinčiais žmonėmis – paskiepyti vyresniuosius vaikus ir pasiskiepyti patiems suaugusiesiems, nuolat turėjusiais su vaikučiu kontaktą. Vadinasi, mes, tėvai, saugodami save, galime ir turime apsaugoti savo atžalas.

 

Šiuo metu sergamumas kokliušu kelia vis didesnį susirūpinimą Europoje ir Lietuvoje. Sėkmingai įgyvendinus visuotinį vaikų skiepijimą prieš kokliušą, suaugusieji, nesusidurdami su kokliušo sukėlėjais, praranda įgytą imunitetą, todėl gali užsikrėsti patys ir užkrėsti aplinkinius.

 

Sergantys suaugusieji ypač pavojingi kūdikiams nuo pat gimimo iki maždaug mėnesio po antrosios kokliušo vakcinos dozės įskiepijimo (pagal Lietuvos skiepijimų kalendorių – maždaug iki 5–6 mėnesių). Šio amžiaus vaikai kokliušu serga itin sunkiai, net ir dabar, taikant visas šiuolaikines gydymo priemones, kartais nuo kokliušo, kaip žinia, mirštama.

 

Kokliušui būdingas karščiavimas, kosulys, kuris ilgainiui tampa priepuoliniu. Kosulio priepuoliai gali tęstis nuo kelių iki keliolikos minučių, vaikas įsitempia, dėl oro trūkumo ima mėlynuoti, baigiantis priepuoliui gali apsivemti, po sunkaus priepuolio kartais prasideda traukuliai ar net sustoja kvėpavimas. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Liga gali trukti net kelias savaites.*

 

Taigi, ar mes esame už natūralią atranką?

* Informacija apie kokliušą paimta iš BALTIPA rekomenduojamas skiepų kalendorius Lietuvoje 2012 metais“, 2012.

 

Visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ vadovė Neringa Mikėnaitė.

 
 Ką jūs apie tai manote?

 

25. May 2012, 13:46

as ir esu tik uz privalomus skiepus po to teveliu pasirinkimas

25. May 2012, 12:00

Na tikrai labai gaila vaikučio, tokiais atvejais negalima žasiti savigyda, jei neišmanai situacijos . . . mes visad lankomės pas daktarus įtarus kokį negerumą, geriau jau specialistas patars kaip gydyti, nei užsiimti savigyda . . . ne peršalimas lengvas, o tokia liga . . .gaila . . . dėl skiepų - privalomais skiepijom ir skiepysim.
Žinau vieną pažįstamą, kuri atsisakė savo atžalai skiepų nuo gimimo . . .nežinia kad tik sveika būtų

24. May 2012, 20:38

visada buvau ir esu UZ privalomus skiepus, juk ne siaip sau jie sugalvoti...

24. May 2012, 17:53

Ir sveikam vaikui po skiepu gali atsirasti ivairiu salutiniu poveikiu.

24. May 2012, 17:42

as irgi uz privalomus skiepus,beto kodel kaltina daktarus jei po skipo mazius pablogejo?as zinau viena skiepyti galima tik sveika vaika,o jeigu jam snargliukai,arba koseja jisai,arba jam vakar buvo temperatura.geriau vaiko to metu neskiepyti,nes nezinia kas gali atsitikti.

24. May 2012, 17:26

Vieni zmones po infarkto isgyvena, kiti, deja, ne ☹ Mano mociute dirbo ligonineje, ja infarktas istiko darbo metu. Labai apmaudu, bet gydytojai negalejo jai padeti 😥 😥 😥

24. May 2012, 15:49

Pritariu, šiaip infarktas ne staiga ištinka, prieš tai yra visa eilė simptomų, kad jau laikas pas gyd. Mano senelis pora metų sėkmingai gydosi po infarkto, jam 80 m.

24. May 2012, 15:37

gaila labai gailo vaiko, aš už privalomus skiepus😉

24. May 2012, 14:58

drasus zingsnis yra neskiepinti vaiku privalomaisiais skiepais. tikrai, kaip ir Odeta sako kad ligos juk mutuoja, o dabar tiek daugybe mamu kurios nebeskiepina vaiku, nes ale "ligos tos isnyke kam skiepint" tai reiskias atsiras ir vel tos ligos, arba "nera lietuvoj tu ligu" tai palaukit, o i uzsieni jei kada papuls kur tu ligu yra?? ka tuomet kaltins? medikus ar save?

24. May 2012, 14:47

Aš visad pirmiausia bandau gydyti natūraliais metodais, ir tai visad pasitarusi su gydytojais. Jei tyrimai rodo, kad vakui peršalimas, tai kodėl nepabandžius jo įveikti natūraliais būdais, bet uždegimo jau neišgydysi antpilais, reikia stipresnių vaistų. Šiaip tai problema slypi tame, kad ne laiku ir ne vietoj pradėta atsisakinėti skiepų, gi ligos mutuoja, atsinaujina... Toks skaudus pavyzdys turėtų būt spyris tiems tėvams, kurie atsisako skiepyti vaikus privalomais skiepais...

24. May 2012, 14:19

Blogai, kai visos ligos gydomos vien žolelėmis. Kokliušas tai ne peršalimas, kuris, beja, taip pat gali komplikuotis.

24. May 2012, 13:27

as apskritai turiu susidariusiu nuomone tokia kuri turbut daugumai nepatinka, bet tos mamos kurios savo vaikus gydo zolelem, neskiepina, maitina TIK ekologisku maistu (kurio zinoma tikrai nera) yra ziaurios.