Grybų šventė: dzūkų išradingumui nėra ribų!

Kaip ir kiekvienais metais, paskutinį rugsėjo savaitgalį Varėnoje – Lietuvos grybų sostinėje – nudundėjo, nulingavo vienas gražiausių ir įspūdingiausių šiame krašte rudens renginių – grybų šventė, garsėjanti ne tik šauniu grybavimo čempionatu, bet ir kitomis tradicinėmis dzūkiškomis linksmybėmis. Tad noriu su jumis pasidalyti keliomis šios rudeniškai žavingos šventės akimirkomis...

Turbūt, pabuvojusi šioje šventėje, turėčiau pradėti nuo senos kaip pasaulis patarlės: jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų bobos būtų nuogos... Deja, kiek esu girdėjusi, šie metai tikrai nebuvo dosnūs grybų... Aišku, kad ir kaip būtų, grybavimo sezonas juk dar nesibaigė...

Tiksliai nepasakysiu, kaip sekėsi grybavimo čempionato dalyviams, tačiau, tikiuosi, laimėtojai grįžo su pilnais krepšiais ir tikrai buvo verti pagal specialų užsakymą pagamintos Varėnos rajono savivaldybės mero taurės...

O mums, eiliniams šventėms dalyviams, bent jau butaforinių grybų ir grybukų pačioje šventėje tikrai netrūko... Akys mirguliavo nuo jų rudeniškai rudų kepurėlių grožybių... Kas kaip mokėjo ir kaip galėjo pateikė juos tikrai išradingai... Ir pasakyk, žmogau, kad mes lietuviai, o ypač dzūkai, neišradingi!

Vidurdienį, tik atvykę į šventę, vienu metu su vyru pagalvojome, kad dalyvaujame grumtynių varžybose... Žmonių buvo tikrai daug... Tad štai ką mums pavyko toje grūstyje užfiksuoti...

Šiaudinė porelė, kuri mus pasitiko tik atriedėjus į šventę...

Dalyvavom jaunučių futbolo varžybose...

Šventės mugėje galėjai rasti, ko tik pageidauji... Esam tikra meistrų ir tautodailininkų šalis... Medis, stiklas, molis, vilna, gintaras, tikri ir džiovinti augalai, rankų darbo papuošalai ir kiti buityje naudojami daiktai (pvz., hmm... netgi kubilai) bei praktiški suvenyrai...

Nuo rudeniškų dekoracijų tiesiog akys raibo...

Gaminam ekologišką muilą...

Kam sriubos?

Daug ką, kaip viskas gaminama ir ruošiama, buvo galima pamatyt savo akimis...

Smagiausios linksmybės vyko įvairių seniūnijų kiemeliuose, iš kurių šventėj turėjo būti išrinktas ir pats pačiausias... Kur akį užmesi, žmonės buvo itin linksmi ir kvietė pasimėgaut pačiomis linksmiausiomis tradicijomis... Štai kokios dekoracijos ypač patraukė mano miestietišką akį...

Oho-ho-ho, kokios nemenkos dzūkiškos užstalės... Ir kas pasakys, kad mes, lietuviai, nemėgstam pavalgyt...

Nuotaikingai ausį pamalonino liaudiška muzika... Va va, dzūkų realybė: neduok pavaldyti, o duok padainuoti...

Kas skaitė nepakartojamą poeziją, kas dainavo už širdies griebiančias dainas... Visur spėjom sudalyvauti...

Nors ir lijo lietutis, kaip gi su vaikučiu neužsuksi į tokius užkampėlius...

Ei, Saboni, negrybaujam...

Niam, niam... Pats gražiausias ir skaniausias pasaulyje grybukytis...

Laimės šulinys – kaip gi jo neišbandysim... Mama mija, kur aš esu, gal Norvegijoj?!? Kokio dydžio ta žuvis, turbūt neištrauksiu!!!

Šauni krikštamotės bei grybukų ir ežyčių kompanija...

Mama, tu sakei, kad ne visi grybai valgomi... Bet nesakei, kad tie nevalgomi irgi labai labai gražūs... Taigi, susipažįstam...

Bijai voro, neik į mišką!!! Mamytė nieko nebijo..

.

Visas renginys pasibaigė šauniu koncertu...

Ai, ir dar vos nepamiršom paminėti, kad mamytei buvo labai juokinga pirmąkart gyvenime ant ristūno prajot... O kodėl juokinga, paklauskit jos pačios...

Tad štai kokie mūsų nepakartojami įspūdžiai...Iš visos širdies ir visada su jumis!

 KITĄMET BŪTINAI ATVAŽIUOKIT Į VARĖNĄ!!!