O ištiesų, kai prisimenu, visa mano vaikystė buvo įpinta į gražų pasakos šydą, kurį bandau išlaikyti ir dabar savo mažajai. Ir kalėdų senelis, ir gyvūnėliai su kuriais galima pasišnekučiuoti, ir pamokantys nuotykiai, kuriuos patyrė pasakų herojai... Visur lydėdavo pasaka. :)
Nuotraukos neteko ilgai rinktis. Taip jau atsitiko, kad močiutė neseniai naršydama savo spintas surado šią nuotrauką ir pasigyrė. Oi kiek kalbos ir prisiminimų buvo. O ir kalėdų senelis puikiai įliustruoja vieną gražiausių vaikystės pasakų. Čia aš esu trejų su puse metukų. Ir labai gerai atsimenu, nors ir džiaugiausi dovanėle, bet visų labiausiai buvau patenkinta, kad turėjau tokią voveraitės karūną! Gyriausi ir kalėdų seneliui, ir visiems kitiems aplinkiniams. Oi pamaiva buvau!
Ačiū😀
gražu🌷
Dėkui! Tėveliai paprašė, kad voverytę nupieštų draugų sūnus mokęsis dailės 😀
O kas tokią gražuolę voveraitę pagamino? Tikrai pasakiška karūna 😀!
Ačiū😉
Labai graži šita panelės voverytės nuotrauka 😀