Ant mūsų virtuvės lauko palangės dažnai svečiuojasi zylės. Paberiu joms saulėgrąžų, kruopų ar košės, likusios nuo Augustės pietų ar pusyčių stalo. Tik va....užėjus šalčiams, zylutės kažkur dingo. Vis žiūriu, žiūriu, o jų nėr ir nėr. Ir koks džiaugsmas - šiandien jos vėl sugįžo! Ta proga atnešiau naują, savo užaugintą saulėgrąžos "galvą", šypsojausi joms, o jos - man. Sulėkė visas būrys. Bet nufotografuok tu kad gudras, tą būrį...Kaip mat išsilaksto. Na, bet viena neatsisakė papozuoti. Toks grožis tame mažame paukštukėlyje! Žiūrime ir žiūrime su dukryte - tarsi gražiausią filmą...
Tik va, kartais vyras pabara, kam palanges apterliojame koše...
🌷