Ekologiška mityba - misija įmanoma?

Sveiki, mielos MK mamos! Ar jau pajutote pavasarinio vėjelio gaivą, lengvučius saulės spindulių šilumos kutulius veiduose? Gal jau kai kurios suskubote ant palangių į žemeles sugrūsti pavienes daržovių ar prieskoninių žolelių sėklėlės, ar ištisas plantacijas?

Nedvejodama galiu teigti, kad dažnas jau galvoja apie pavasarinius darbelius lauke, ar pas močiutes, ir žinoma, pie tai, kad bus šviežių uogyčių mažyliams, skanių, sveikų daržovių. Nors anokia čia bėda, sakysite, juk parduotuvių lentynose maisto asortimentas platus kaip mūsų pasaulis, nuo visokiausių mėsyčių iki daržovių, vaisių, čionykščių ir egzotinių. Tad salotomis, daržovėmis, vaisiais galime mėgautis kasdien, bet...

Kuria linkme suku? Ogi ta, šiuolaikine, kai kam jau įgrįsusia, kai kam žinoma kaip du kart du, o kai kam tik nuogirdomis girdėta temuke – ekologiška mityba. Kas ta ekologjia? Kai kam tai tiesiog šiukšlių rūšiavimas ar dešra, ant kurios pompastiškomis raidėmis užrašyta „JOKIŲ E“. O iš tiesų ekologija tai gyvenimo būdas, siektinas.

Dabar galime rasti tiek ekologiško maisto, tiek buitiyje naudojamų priemonių, tiek kosmetikos ir netgi rūbų ir t.t.

Juk dabar, nors skamba juokingai (bet taip nėra) parduotuvėje (eiliniame prekybcentryje, ne eko) nusipirktose daržovėse visokių chemikalų yra gal net daugiau nei tų pačių vitaminų. Na kur jūs matėte, kad žiemą užaugintume raudonkskruostį, ryškiaspalvį pomidorą, agurką ar salotą namuose, be vasariškos saulės?

Auginama spec.įrengtose augyklose tokios daržovės prifarširuojamos augimo stimuliatorių, tręšiamos, auga, vėl tręšiamos, nuimtas derliukas dar nupurškiamas, kad kuo ilgiau išlakytų prekinę išvaizdą. Man, žinokite, tikrai nekyla ranka nuėjus parduotuvėn pirkti morkytės. Paskutinį kartą pirko mano močiutė sriubytei, susiruošė viską, nusiskuto tas prekybcentrio morkytes, o tos ėmė ir pajuodavo. Žinoma, į sriubą jos nenukeliavo, nes nekilo ranka tokių morkų į ją dėti.

O mėsytė? Oi kokia rausva, „šviežia“ atrodo vitrinoje. O ar žinote, kokiomis gudrybėmis naudojasi prekybininkai, kad tokia mėsytė ilgiau atrodytų šviežia ? Pripurškia į mėsą neaiškių medžiagų, kurios suteikia rausvumo. O ar žinote, kad tik papjauto gyvulio skerdiena būna rausva ir pastovėjusi šiek tiek, kad išbėgtų kraujas, ji tą rausvumą praranda? Na, bet kaip bebūtų keista, prekybos centruose ta skerdiena kažkaip ypatingai ilgai išlieka rausva.

Ką jau kalbėti apie konditerijos gaminius, nors tortai, pripažįstu, taaaip viliojamai atrodo, bet deja, vengiu jau juos pirkti, kai visai neseniai giminaičiai vienu tokiu skaniu tortuku apsinuodijo.

Šiais laikais svarbiausia yra pirkėjui įgrūsti prekę, kad ji būtų kuo pigiau pagaminta, kad ilgiau išliktų „prekybinės išvaizdos“, ir kad būtų sunaudojama kuo mažiau žaliavų. Deja, pasirinkimo nelabai ir turime, jei gyvenam mieste, ir nėra kokios tetulytės, ar močiutės, gyvenančios kaime ir negalime parsivežti TIKRŲ daržovių, su TIKRAIS vitaminais, o ne tų ir vitrinų, kurios atrodo tikrai patraukliai, kaip VAŠKINĖS.

Noriu pasakyti pagrindinę savo mintį apie ekologišką mitybą. Kaip tokia „misija“ gali būti įmanoma, jei tarkime, uždarbis yra ganėtinai mažas, kur reikia nemenką dalį atrėžti mokesčiams, kur dar vaikučių poreikiai, o ir į darbus pėsčiomis ne visi turi galimybę žygiuoti. O kaip žmogus gyvuos be maisto?

Taigi šiuolaikinė „mada“ – ekologija yra puikus prekybininkų masalas, mat anksčiau buvo ieškoma kuo pigesnių gamybos būdų, produktų ir visi patenkinti, kad nuėjus į parduotuvę žiūri, kad tik nusipirktum pigiau, bet ar sveikiau? Toli gražu.

Dabar itin garsiai skaluojami ekologiški turgeliai, masiškai stegiamos ekologiškos maisto, kosmetikos parduotuvėlės, kuriose, deja, nuėjus apsiprekinti toli gražu kainos neatrodo labai jau „draugiškos“. Dabar žmonija žengia žingsnį lyg ir į priekį, lyg ir atgal, nes ieško galimybių maitintis sveikiau, bet deja, tokia mityba daug brangesnė, nei gliutamatų pripildyti pusfribikačiai.

Patebėjote turbūt visos, kad didesniuose prekybcentriuose yra atsiradę ekologiškų produktų lentynos, ką gi aš kaip neva ekologijos „šalininkė“ nužygiavau pasižvalgyti į tuos ekologiškus produktus, galvodama - „kaip puiku“, bet deja. Pasižiūrėjus į kainas, net šiurpas nukratė, tad jei žmogus nori gyventi sveikai, maitintis sveikai - ką daryti? Jei ekologiški produktai kainuoja gerokai daugiau.

Aš stengiuosi pirkti bent jau vaikui tai, kas sveika. Pamenu, vaikystėje laaabai mėgdavau tą vadinamą daktarišką dešrytę, ir mano sūnus ją labai mėgsta, bet nuėjus pasižiūrėti asortimeną, kuris laabai platus, nepatingiu ir iščiupinėju visas tas daktarikšas, virtas dešras, visur maisto priedai, kurie sukelia alergijas, depresijas, hiperaktyvumą, trikdo imuninę sistemą.

Kyla klausimas - kaip išvis žmonija galėjo leisti tokį savęs nuodijimą? Taigi, randu tokią neva jokių E dešrytę, kurios 280 g kainuoja apie 7 – 8 Lt, kai tuo tarpu ta prifarširuota viso aortimento E, pusė kilogramo net už 4 Lt galima nupirkti. Tai kaip žmogui galima maitintis sveikai, kai kainos akivaizdžiai kandžiojasi?

Ar jūs dažnai perkate iš ekologiškų skyrių parduotuvėse?

Ir kaip manote - ar tikrai ekologiška mityba – misija įmanoma?

Roberta