Du metukai – kaip žirniukai

Birželio 26 dieną, penktadienį, Marijampolės  rajone, Želsvoje gyvenančio Meinarduko namuose – ypatinga diena.

Gimtadienio rytas

Šiandien pas mažąjį pyplį atriedėjo dveji metukai kaip žirniukai. Tačiau gimtadienis solinezantui - ne svarbiausia. Svarbiau, kad šiandien tėčiui laisvadienis. Tokių dienelių mažai, o šiam nenuoramai, būti su tėveliu be galo svarbu.

Rytas prasidėjo neįprastai. Nuolat lietumi dangų kamavę debesys pasitraukė ir rytinis saulės spinduliukų bučinys pažadino mažylį iš miegučio. Ištraukęs iš burnos pirštelį, kuris be galo jam reikalingas, pasidėjęs merliuką ant pagalvėlės, mažasis jubiliatas nutipeno pas tėvelius į lovą. Tėvelių apipiltas bučinukais, Mįsliukas greit susigalvojo, ką nori veikti. Tėveliams buvo nesmagu tokią dieną neklausyti sūnaus, todėl jo prašymu įjungė mėgstamiausią „Paslapčių sodo“ seriją.

Ne pinigai svarbiausia

Tuo metu, tėveliai aptarę, ką šiandieną turėtų nuveikti mažylis, kad dienelė būtų ypatinga, suprato, kad prabangos, finansinių išlaidų ar didelio galvos sukimo tam neprireiks. Žinojo Meinarduko tėveliai, kad svarbiausia Smalsučiui, būti su jam mylimais žmogeliukais. Tad ir sumąstė visus juos šiandieną aplankyti.

Keliauti toli neprireikė. Visa šeimynėlė nuvyko pas Meinarduko senelius. Čia kiemas didelis ir erdvus. Vyrukui labai patinka. Vos išsiritęs iš automobilio, išdykėlis nubėgo ir apsikabino po sena obelimi sėdinčią senelę. Senelė jį labai myli. Meinardas suskubo jai rodyti savo meistro įrankius, kurie yra jo mylimiausi.

Degintis nepatiko

Tačiau užsibūti vienoje vietoje Meinardui – ne pagal prigimtį. Jis  tuoj pat išgirdo jį šaukiančią tetą Romeną, kuri visai čia pat, kiemo pakraštyje, kur saulutės daugiausia, stengėsi degintis. Užsiropštęs ant deginimosi kėdės, mažasis stengėsi suprasti, kam jo tetulė taip keistai guli ir kam jai reikalingi tie keisti saulės akiniai. Nesupratęs to, ko vyrukams suprasti paprasčiausiai neįmanoma, pyplys pasišokinėdamas skubėjo prie močiutės.

Karvės, vištos ir kitas ūkis

Senolė ruošėsi keliauti į laukus, pagirdyti ir pamilžti karvytės. Šis močiutės darbas Meinardukui be galo įdomus. Jis galėtų valandų valandas stebėti naminius gyvulėlius bei juos vaikytis. Suskubo šaunusis berniukas ir  zuikučius apžiūrėti, žolytės jiems įmesti. Pakeliui į ganyklą mažasis Išdykėlis sutiko vištų būrį, ant kurių surikęs „Į būdą!“ skubėjo pasivyti močiutę. Įdomiausia jam buvo ne tai, kad močiutė milžė karvytę, tačiau tai, kad Gudrutį iš laukų ji parsivežė ant dviračio.

O koks čia garsas? Argi ne tėvuko mašinos dūzgesys? Taip!!! Valio!!! Pats šauniausias ir mylimiausias tėvukas sugrįžo!!! Kaip dabar apsidžiaugė Meinardukas... Pripuolęs prie tėvuko, pagriebęs jį už rankos, nusivedė jį prie didelio žaislinio traktoriaus ir prašė, kad jį pavežiotų. Negana to, susiėmė dvimetinukas, kad reikia ir linksmybių. Pakvietęs tėvuką vidun, nusivedė jį prie akordeono ir paprašė, kad jis jam pagrotų.


Nors dienelė bego nepastebimai, pyplys dar spėjo pasipliuškenti baseinėlyje, suspėjo ir senelę aptaškyti vandenėliu, nes toji buvo beužmieganti po senąja obelimi.

Po vaišių – futbolas

Pikti, susikūprinę ir rūstūs debesys jau plaukė dangumi. Artėjo vakaras. Pas Meinarduką prigužėjo svečių. Šaunuolis berniukas, nejausdamas jokio  nuovargio padėjo tėveliui užkurti šašlykinę, kad galėtų su svečiais kartu pasivaišinti. Prisikrovęs  pilną savo traktoriuką malkų, jis skubėjo tėčiui padėti.

Išsisklaidžius lietaus debesims, berniukas suorganizavo futbolo žaidimą. Kadangi Meinarduko mamytė žaisti negalėjo, nes pilvelyje nešiojo mažą lelytę, vyrukas pakvietė tėtį, tėvuką ir kitus svečius. 

Post scriptum

Didi ir nuostabi dienelė pasėjo sūnelio širdyje daugybę minčių, idėjų, su kuriomis jis kas vakarą gulasi į lovelę, apie kurias jis galvoja, prisimindamas šią šaunią birželio dieną, kuomet jis jautėsi laimingu, nes buvo dėmesio centre, nes buvo su mylimais žmonėmis, nes jautėsi mylimas.

O šio mažylio tėveliai gyvena šiame pasaulyje tik dėl vieno tikslo - padaryti savo berniuką laimingu, linksmu ir trokštančiu  gyventi žmogumi. Tokiu, kuris moka džiaugtis mažais ir paprastais dalykais.

Nes iš paprastų dalykų susideda laimė.

Kristina Dumčienė, Meinardo ir netrukus į pasaulį pasibelsiančiojo antrojo vaikelio,  mama.

--

Konkurse dalyvauja tik prisiregistravę dalyviai.

Nori prisiregistruoti? Spausk čia

--