DOVILĖ (dafilka) svajoja pamatyti krioklius

1.Vardas

Dovilė Šiudeikienė

2. Amžius.

24 m.

3.Kur gimei ir kur dabar gyveni?

Esu kilusi iš Molėtų raj., o šiuo metu Vilniuje gyvename, bet išsikeliam į Panevėžį.

4. Kokia tavo profesija, o jei dar studijuoji – kokią specialybę?

Baigiau įmonių komerciją :)

5.Ar turi antrąją pusę, kuo jis vardu?

Taip turiu, mano vyro vardas Darius

6.Kiek metų jūs kartu?

Šį rugpjūtį bus 5 metukai

7.Kiek turite vaikučių, kuo vardu, koks amžius? Ar dar norėtumėte daugiau turėti?

Taip turime, kol kas vieną, vardu Airidas - jam 1,5 mėn., o noretume dar ir mergytės :)

8.Kas išrinko vardą mažyliui?

Galvojom kartu, bet pasiūlymas buvo mano.

9.Koks tavo hobis ar mėgstamiausias užsiėmimas?

Kažkaip konkretaus neturiu, kai gyvenau su tėvais, mėgdavau būti prie gėlių, prižiūrėti jas ir pan. O dabar jau hobis - vaiko auginimas, kuris labai patinka ir neatsibostantis...

10.Mėgstamas aktorius (-ė)

Teisybę pasakius, neturiu, man visi geri :)

11. Mėgstamas dainininkas (-ė); muzikos grupė

Neišskiriu, patinka ir pop, roko, ir kantri - čia manau priklauso nuo nuotaikos...

12. Mėgstamas filmas, serialas, TV laida

Kartais žiūriu filmą "Svetimi"

13. Mėgstama šalis, miestas.

Man patinka ten, kur yra krioklių mano svajonė juoa kada pamatyt

14. Mėgstama knyga, žurnalas.

Kai neturėjom mažylio, skaitydavau Panelę, o dabar - Mažylis, Tavo vaikas...

15.Kaip leidi laisvą laiką?

Pirmiausia savo vyrams valgyt pagaminu, o po to pasižiurinėju, kas naujo Mamyčių klube.

16.Ar turi kokių įpročių, kurie tave erzina?

Nežinau net, jei ir turiu, tai tikriausia pati nepastebiu :)

17.Gyvenimo posakis, šūkis.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera!

18.Ryškiausias prisiminimas iš vaikystės.

Kai buvau mažytė ir su kiemo draugais stovėjom prie kaimyno namų, ten gyveno ir gyvena už mane vieneriais metais vyresnis berniukas. Mes stovėjom, o tas berniukas iš rūsio nėšė runkelius ir mus erzint pradėjo, o viena mano draugė sumanė pagąsdinti jį, pasiėmė akmenį ir metė į jį, bet patakė į vasarnamio langą.

O tame vasarnamyje buvo jo tėvas, kadangi jis buvo truputi išgėrės ir labai supyko ant mūsų, prdėjo mus gaudyt, o kai as mažiausia buvau ir dar su dideliais auliniais,ir per purva aš nespėjau pasprukt, tai mane pagavęs kaimynas už pakarpos partempė rėkiančią namo.

Mamai mano pasakė: prisiriškite savo piratą (čia mūsų buvusio šuniuko vardas). Jis tai nematė, kas išdaužė tą langą...Ir ką gi, gavau lupti iš laido, užpakalis buvo mėlynas, namų areštas, ašaros...bet kai išaiškėjo, kas kaltas, mama uždraudė bendrauti kuri laiką. O tai buvo prieš 20 metų, bet kaimynas, per kurį ilgai atsisėst negalėjau, jis iki šiol manęs atsiprašinėja ir dar mano vyrui tą patį vis šneka ir šneka. Viską tai pamenu lyg vakar tai būtų buvę:0

19.Laimė – tai yra mano  šeima, be šeimos nėra prasmės gyvent.

                                MANO BRANGUS IR MYLIMI VYRAI