Dienos atgarsiai ir vakaro kuždesiai

Nesu dar atsigavusi po savaitgalio, kurį praleidome gana jaunatviškai, vienas vakaras – klube, kitas – aplankyti šokiai.

Seniai taip linksminausi, reikėjo šokio kaip oro. Jaučiausi maloniai nuvargusi atsipalaidavusi, tad apie šiandieną . . .

Pasigrožėkite vasaros metu užfiksuotomis akimirkomis iš gėlių repertuaro. Pažadu nudžiuginti Jus jų spalvų ryškumu kurią nors dieną, lai spalvos įneš į Jūsų širdis atgaivos . . .

Kaip ir minėjau, rytas buvo kaip ir visi, tik dienos eigoje apniko bloga nuotaika, negera savijauta ir nuojauta, kuri deja, ir pasitvirtino, nemaloni žinia, kuri suko galvą ir iki šiol vilnijasi širdyje, prikeldama pačios išgyvenimus.

Turiu išspręsti problemą, kuri, deja, neturėtų būti mano bėda, tačiau suprantu, kad mano žodis šioje situacijoje labai daug reiškia. Artimieji, mūsų artimieji, kuriems džiaugiantis džiaugiuosi kartu, o ištikus bėdai ar gyvenimiškai situacijai privalome nelikti abejingi.

Kita vertus, džiaugiuosi, kad mano patarimas ir žodis gali daug ką nulemti...pasistengsiu padėti, paaiškinti ir nukreipti tinkama linkme. Liūdinčiai mano gimdytojai įpūsti optimizmo, pasitelkus savo mokslus, kurie pagaliau neša naudą, užsiimti svarbiu reikalu.

Kitam artimam žmogučiui, kuris mano gyvenime figūruoja dar neseniai, pajutau šilumą, kuri niekad kaip anksčiau nedegė, pajutau jos rūpintojai supratingumą, nes patyriau tai, ko nenoriu, kad patirtų ir mano mažoji giminaitė . . .

Tad dieną susitvarkiau, kol močiutė išvažiavo į kapus, o vyras triūsė lauke savais reikalais, sulaukėme giminių, suruošiau stalą, kol mano mažasis dūko su savo dėde, kurį begalo myli.

Tuomet su vyru ir mano šeima nuvažiavome atlankyti mirusio senelio, prosenelės ir dėdės, pasimeldžiau, persižegnojau. . . kiekvieną kartą po maldos, prie kiekvieno kapo ir paskutinio žodelio – amen, kūnu perbėgdavo jausmas, kurio nemoku nupasakoti, ramybė, susikaupimas . . .

Grįžome namolio, sūnus gana irzlus, valkarai patapo sunkoki. Vyras vėl išvažiavo su reikalais, nepailsėjęs, neišmiegojęs nei dviejų valandų paroje. Tačiau jis jaučia, kad aš jam dėkinga už jo atsidavimą, supratingumą ir už tai, kad nori mums suteikti geriausia.

Štai tokia įvairialypė diena sujaukusi mintis, tačiau neaptemdžiusi sveiko proto, sprendžiu galvosukį, kuris gali daug nulemti...

Sūnus dar žaidžia, aš rašau Jums, dalinuosi gal ir ne itin džiugia nuotaika, tačiau tam juk ir yra šis projektas, kad galėtume „pasikalbėti“, ką atneša nauja diena, o kiekvienos ji skirtinga, tad pasidalinkite savo dienos įspūdžiais, planais ir  . . . tiesiog jausmais, mintimis.

Tikiuosi, Jūsų neišmušė pasikeitęs laikas iš vėžių, man jis neturi reikšmės . . .na, o manęs dar laukia ilgas vakaras prie knygų, kai sūnus užmigs . . .

Tad kaip praleidote dieną, MK mamos?