Rekomenduojame Vilniaus centre, tarp Gedimino pilies kalno, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno įsikūrusį Bernardinų sodą (anksčiau vadintas Sereikiškių parku, mano tėvai jį vadino Jaunimo sodu). 2013 m. parkas buvo atkurtas, projekto autorius -dailininkas Vladislovas Štrausas.
Bernardinų sodu buvo pavadinta remiantis istoriniais šaltiniais.
Teigiama, kad šioje vietoje būtent ir buvo sodas, anuomet priklausęs bernardinams.
Dabartiniame sode galima rasti prieskoninių,
maistinių ir arbatinių augalų. Mano panelytė mėtų gerbėja, tai galėtų stovėti valandų valandas šalia jų. Sako, kad net jų neliečiant, jos kvepia.
Parke galima apžiūrėti atkurtus senuosius parko elementus: alpinariumą, tvenkinį,
Belvederio kalnelį, centrinę aikštę, pasivaikščioti takais, kurie tinka ir su vežimėliais važiuoti, palei Vilnelę, pasigrožėti istorinėse vietose įrengtais fontanais, kurių vienas yra muzikinis.
Štai, konkrečiai šis.
Vakare, bet pernai, teko stebėti ir ne tik jo muziką, bet ir spalvotas švieseles.
Parke taip pat yra rožynas, vaikų žaidimo aikštelės. Tad, šis parkas tiks ir su mažais vaikais ir su didesniais, ir jau tokiais, kaip mes, kurie sėkmingai gali ir vieni pramogauti.
Dar, mes kai esame knygų mylėtojos, negalime atsidžiaugti bibliotekėle po atviru dangumi.
Išbandėme krėslus, ne tik knygas.
Mažesni vaikiukai gali papiešti, kai atsibos tėvelių skaitoma pasaka.
Kol vaikai užsiima savo malonumais tėveliai/seneliai gali pažaisti stalo žaidimus, nes lenta jau yra.
Arba patogiai papietauti. Nors galima ir savo maisto nesinešti, nes yra veikianti kavinukė.
Dar kas man patiko, kad yra įrengti geriamo vandens fontaniukai, kas labai aktualu mums. Buvome 9 danguje, kai mūsų atsargos pasibaigė. Tiesa, savo taros papildyti nesigaus tiesiai į buteliuką, nebent į mažą puodelį.
Šalia įėjimo nuo šv.Brunono gatvės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia 400 šimtus metų.
Parkas atidarytas lankytojams kasdien nuo 7 iki 22 val. Lankymas nemokamas.
Kokia graži vieta.