Šeštadienis... Oras lauke pakankamai šiltas, tik šie ktiek apsiniaukęs dangus, bet gal nelis, tad nusprendėme, kad reik išeiti į laukelį ir pasidžiaugt pavasariu. Bet deja... Kol susiruošėme, pradėjo krapnoti lietutis.
Kadangi jau susiruošėm, tad nusprendėm sėst į mašiną ir nuvažiuot pas močiutę į svečius. Kai nuvažiavom su Jovyduku pas močiutę, ten mūsų jau laukė sesytė. Močiutė apsidžiaugė, pamačiusi, kad Jovydukas atvyko pas ją, nes dažniausiai, kai apsilankydavome su vežimu, Jovydukas miegodavo ir močiutė negalėdavo jo „pagniaužyt“.
{smallpic:1}
Bet ir šį kartelį močiutei nepasisekė... Vos tik Jovydas ją pamatė, apatinė lūpytė tik timt timt ir „dūdas“ paleido laaabai garsiai. Aš jį nusuku nuo močiutės, jis vistiek sukasi į ją pažiūrėt ir bliauna.
Galvojom, kad truputį paverks ir pripras, kol tas bliovimas peraugo į isteriją. Nieko kitko nebeliko, kaip apsirengti ir važiuoti namo.
Buvo į svečius atvykusi ir kita močiutė. Iš pradžių šiek tiek paverkė, bet po to priprato ir pas močiutę ant rankų šiek tiek pabuvo. Gal, mąstau, kad savo namuose buvo, namų aplinka padėjo.
{pic:2}
Nesuprantu, kodėl jis vienų žmonių bijo, o kitų ne, kas ten jo galvytėje vaidenasi? Ir šiaip būna, kad kokie pažįstami prieina pažiūrėt, pašnekint, tai vienų bijo, o kitų – ne.
Kai dukrytė augo, ją galėjo bet kas nešiot, šnekint, nieko nebijojo. Bet ji turėjo kitokią baimę. Ji labai mėgdavo pliuškentis vonioje, tai joje išbūdavo ilgai, iškeldavau ją tik tada, kai jau vonioje nebelikdavo vandens.
Kartą, kai jau iš vonios išleidinėjau vandenį, nieko nepagalvodama, parodžiau jai susidariusį išbėgančio vandenuko sūkuriuką. Kai jį pamatė, kilo tokia panika, pradėjo cypti, trypti, vos pati iš vonios neiššoko, nors buvo vos dvejų metukų.
Po šio išgąsčio gan ilgai reikėjo pratint prie maudynių vonioje, o iškeldavau iš vonios, kai ji dar būdavo pilna vandens, nes bijojo tos skylės ir sūkuriuko.
Na, o kaip jūsų vaikučiai, ar turi kokių keistų baimių?
o kur cia rudeni pienes zydi?
😃 nai nai nai 🌷
sveikos mamytes. Mano panele kuriai jau metukai bijo ne tik svetimu bet kazkodel pradejo bijoti maudytis. Klykia kaip tik pamato vandeni. Net nezinau ka daryti maudyti vistiek reikia.
mano vaikas bijo svetimu zmoniu, bet tai yra naturali reakcija i nepazistamus objektus. kol zmogus toli, jis bando kalbinti, bet kai prieina, slepiasi ir sako "bijai bijai". kol buvo mazesnis atrodo, nieko nebijo, taciau su laiku protingeja ir pradeda skirti, todel atsiranda ivairiu baimiu. ilgiau nematytu seneliu, musu draugu bijo,verkia, kol pripranta. ir siaip jis vengia svetimu, visada lipa man ant ranku arba uzlenda uz nugaros, kad jo nematytu, ir visai nesvarbu kur esame: namuose, sveciuose ar gatveje
aš manau, tai normalu, kai vaikučiai turi baimes, juk mes, suaugusieji, irgi jų turim😉 aš nuo vaikystės bijau tamsos ir vorų😃 kai dukrytei buvo 5mėn., nuvažiavom pas vyro puskę ir jos vyrą, ne kartą jau juos mažylė matė, tačiau tąkart kaip pradėjo verkti, tuomet puolė į isteriją, irgi negalėjom ilgai nuramint, paskiau net kukčiuot pradėjo, apsirengėm ir išvažiavom namo😉 šiaip skaičiau, kad būna toks gyvenimo tarpsnis baimė prieš nepažįstamuosius, net jeigu ir giminės, bet vaikas jų ilgai nemato, tuomet ir išsigąsta😉 mūsų angeliukas tiesiog išaugo iš to amžiaus, o gal dar padėjo įvairių mokyklėlių lankymas, pirmieji kartai buvo su verksmais, lupų tempimu, o paskiau apsipranta ir viskas čiki😀 aš savo dukrytei pasakydavau kur mes važiuojam, ką mes ten veiksim, kai atvažiuodavom, laikydavau ant rankų, viską aprodydavau ir pasakodavau, taip pamažu ir įveikėm šią kliūtį😀
Bijo svetimų lūpą tempia 😀 Bet greit apsipranta 😀
pas mus tai tesiasi jau kokius4 men,kad negaliu palikti net su mociute,nes cypia ne savu balsu! o pries tai viskas buvo gerai 😉 iki siol nemegsta kai koks vyras ja ima ant ranku...(iskyrus teti)
pas mus irgi tokio pat problemele, bet pastebejau, kad verkt pradeda kai pamato tamsu zmogu. yra 2 tetos is tevo puses. viena is ju( jai 8 metai) bijo. ji tamsi, akis juodos. kai pamato ja, pradeda isteriskai verkti ir taip pat atsisuka paziuret i ja ir dar garsiau rekia. man keista, kodel vaikai jei bijo zmogaus ar daikto( kaip skalbimo masina, siurbli) atsisuka ziuret?
Žmone kažkaip mažyliai atsirenka 😀, nežinau tų jų kriterijų 😉, bet ir Matukas su vienais labai noriai bendrauja, nuo kitų slepiasi, o dar kitus pamatęs iš kart verkt pradeda... Na ir pati, kai laukiausi keistai į žmones regavau 😃, nuo kai kurių pažystamų prisilėtimo net nukratydavo, o į kitus nereguodavau 😃, pačiai keista buvo 😃... O dėl baimių tai nepastebėjau kol kas jokių mažojo baimiukių, o va didysis ilgai paniškai vorų bijojo 😃, ir būti vienas 😀, nors niekada nebuvo paliktas ar panašiai. Neperseniausiai sužinojau, kad kai aš išeidavom į parduotuvę, jau būdamas 10 metų vis jausdavo nerimą...iš kur tos baimės, taip ir neišsiaiškinau...