Ar dažnai bendraujame su vyresniais vaikais? Ar juos išklausome? Ar kas vakarą randame minutėlę palinkėti jiems labos nakties?
Vaikai nesijaučia konkurentai, dalindamiesi tėvų meile. Kad vyresnysis jaustųsi atstumtas po ,,pagranduko" gimimo - situacija ypač reta. Paprastai vyresnieji tik džiaugiasi, kad tėvai turi kuo užsiimti. Vyresniesiems vaikams patinka užsiiminėti su mažuoju.
Žinoma, šis smagumas tampa katorga, jei tėvai verčia vyresniuosius atsisakyti savo malonumų, kad galėtų prižiūrėti mažylį.
Ar didesnieji vaikai ne per dažnai iš mūsų girdi: palauk, neturiu laiko, palik čia sesei ar broliui, tyliau, netriukšmauk?
Padiskuokime atvirai, ar vyresniesiems pakankamai skiriame dėmesio? Ar kartais jie nesijaučia nuskriausti? Ar mes ne per daug iš jų reikalaujame? Ar nenustumiame jų į šoną, to nenorėdami?
Pasidalinkime patirimi ir patarimais, kaip elgtis, kad vaikai jaustųsi gerai.
bendrauju,nes kitaip ir neisivaizduoju.
Vyresnėlis tik džiaugiasi , kad dabar laisvesnis nuo priežiūros ir tėvų kontrolės 😃... Iš ties buvo, pasak jo paties, praradęs viltį kad bus sesuo ar brolis, labai apsidžiaugė sužinojęs, atrodo kas pakeitė vaikį 😉, pasidarė paslaugus rūpestingas, dingo paaugliški išsišokimai 😀... Su mažuoju būti neliepiam, noriu pati pasidžiaukt kiekviena minute, bet pats kartais pasiūlo kad paliktume, ar išsiveda į lauką (matyt prieš panas pasimaivyt 😀), šiaip esu įsitikinusi, kad vaikai turi džiaugtis vaikyste, paauglyste, jaunyste, o ne auginti vaikus, kad ir brolius ar seses 😉... Bendraujam su dižiuoju, padiskutuojame, pasvajojame, ar šiaip nusišnekam 😀 kaip su jaunu žmogumi, ir dėmesio stoka nesiskundžia 😀, vis dar šventėse dalyvauja kartu 😀 ir tuo džiaugiuos 😀... Mano berniukų skirtumas 16 metų 😀
Tai cia ir taip aisku, dar per mazi vienus palikti 😀
tai sėsė, bet ne viena palikta, aš gi namuose visada būnu
tarp mano panu 11m skirtumas ir vyresnele tikrai neatstumta,ir pakankamai normaliai bendraujame.pries mazajai gimstant taip pat kalbejom ir sakem,kad dabar reikes dalintis per pus,nesvarbu,kag mazyte.o reikalui esant ir pasaugoja,niekas jai motinystes neuzkrauna ir nematau blogo,kad reikia kartais pabuti
O kas Rima ismoke Augusta sedeti, jei ne sese priziuredama? 😀
Niekada nepalikome mažiaus vyresnėlės priežiūrai
Tarp mano atzalu 8 metai skirtumas. Visus 9 laukimo menesius abu su vyru kalbejomes su dukra, aiskinome, kaip pasikeis musu seimos gyvenimas, gimus mazyliui. Dukrai kildavo begales klausimu, ar ja mylesim taip pat, ar liks laiko jai ir pan. Gimus mazyliui dar daugiau demesio skyreme vyresnelei, kad tik nepasijaustu apleista ar atstumta. Visgi ne maza laiko tarpa buvo vienturte. Musu pastangos buvo sekmingos, po savaites dukra pareiske, kad jai visiskai nesudetinga dalintis teveliu meile ir kad ji nesijaucia blogai. Su broliu buna tik tiek, kiek pati to nori. Laikausi nuostatos, kad mazyliu rupintis privalo tevai, ji pasigimdem sau, o ne dukrai, kad ji priziuretu. Aisku, mano demesio dukra gauna maziau, bet as visada su ja ruosiu pamokas, tetis su ja vaziuoja i muzikos mokykla, padeda jai mokytis groti namie. As kai tik turiu laisvesne minute, einu su dukra pazaist stalo zaidima, ar pasikalbet, kaip dukra sako, ilgom temom 😀 Tai mudvi diskutuojam ivairiom temom. As pati seimoje buvua vyriausia, sese gime po 7 m. Ir tevu nesuvokimas, jog daro didziule klaida, isugde tik neapykanta jai. Visada jauciausi taip, kad tai man ja pagimde, nes daznai pailkdavo priziureti, paskui jai paaugus visur turejau tystis kartu. Nebeturejau normalios vaikystes. Todel pati stengiuosi daryt taip, kad vyresnele nepasijasutu taip, kaip jauciausi as vaikysteje.
maniškiai sesę labai myli,bet būna,kad užpavyduliauja,tada aiškinu,kad ir jie buvo maži,ir tada visas dėmesys būdavo skirtas būrent jiems
Stengiuosi bendrauti visada, bet jai matyt dabar toks tarpsnis kur ji viskam vadovauti turi, ir visada stato savo sąlygas, jei bandau gražiai paaiškinti kodėl dabar taip reikia dėmesio ne tik jai bet ir broliukui, ji užsikemša ausis ir niūniuoja..
Visada ruošiame kartu pamokas, kažką namuose rankdarbiaujam žaidžiame su jos žaislais drauge
Mielas MK aš juk ta tema siūliau net konkursą, kaip reagavo į brolį ar sesę, kaip sutaria dabar ir pan.