Angelai sargai - taip vadinami policijos pareigūnai. Jie turi mus saugoti, mums padėti, užtikrinti saugumą. Per radiją, televiziją, spaudą ir visur kitur praneša - "Nebūkit abėjingi matydami vykstant nusikaltimus, matant sėdantį už vairo girtą žmogų ir pan."
Papasakosiu istoriją, kurioje mes su vyru buvome tie neabejingieji, o angelai sargai...
Taigi vieną vakarą su vaiku ir vyru nutarėm pasivaikščioti, karštis atslūgo, buvo gražus vakaras, taigi niekur neskubėdami vaikščiojom savo miesto gatvėmis. Ir pamatėme miesto centre aikštelėje stovintį automobilį, o jo vairuotojas sėdėdamas už vairo gėrė alų.
Nusprendėm nebūti abėjingi ir pranešti policijos pareigūnams. Pasakėme viską - vietą, kurioje stovėjo minėtasis automobilis, jo modelį, spalvą ir numerius. Pareigūnas padėkojo už informaciją ir pažadėjo patikrinti. O mes patys prisėdome ant suoliuko kitoje gatvės pusėje, puikiai matėm automobilį, ir vairuotoją, kuris toliau neskubėdamas gurkšnojo alų.
Laukėme, kol atvyks pažadėtieji "tikrintojai. Praėjo 37 minutės, automobilis su išgėrusiu vairuotoju pajudėjo miesto gatvėmis ir dingo "savais keliais". Deja, policijos pareigūnai taip ir nepasirodė. Su vyru sėdėjom apstulbę ir tikėdamiesi, kad vairuotojas grįš namo nesusižeidęs ir tuo labiau nesužeidęs pašalinių žmonių.
Dar ilgai apie tai kalbėjome grįžę namo. Nebuvom abėjingi, pranešėm, tačiau abėjingi liko jie - "angelai sargai". Ir tai ne pirmas kartais, kai kas nors pranešame apie panašų įvykį, išgėrusi vairuotoją, vairuotoją be teisių, nepilnametį vairuotoją, tačiau pagalbos taip ir nesulaukdami kitą kartą liekam abejingais.
Kam tie šūkiai ir raginimai žmonėms, jei šaukiantiesiems visai vienodai...?
