LABAS !!! Ir vėl labutis. O gal sveikas/sveika ? Net nežinau kaip seikintis po tiek mėnesių, kai iš aktyvesnės narės tapau į pasyvią skaitytoją. Che, visgi, sesė ilgakasė paklydėlė sugrįžo NAMO ;) Būtent – namo, kur nuo 8-to mėnesiuko mano vyresnėlio, vos susikūrus mamyčių klubo svetainei ir pasirodžius pirmajai mamyčių klubo laidai į virtualius Mamyčių klubo namučius nedrąsiai įkėliau koją ir aš. Tuomet buvau valiūkiškai pasivadinusi – robkė, vėliau augant sūneliui ir keičiantis požiūriui pasirinkau labiau „unknown“ nick‘ą ir tapau utopija. O mano vyresnėliui jau virš šešių metukų, o mažylis atšventė 1-ąjį tortadienį. Na, naujosios mamytės manęs greičiausiai nežino, o senbuvė viena kita dar tikrai mena, ar bent jau buvusio „coliuko“ nėštukės dienoraščius. Taigi . .KAIP GERA SUGRĮŽTI !!! Brangiosios, aš namie :D !
Na, o jei baigti išsišiepiliškas blevyzgones it kokiai mergaičiukei, skubu dalintis dar šviežiomis emocijomis po jau 6-ojo MK gimtadienio. Man jis antras, dalyvavome 4-tame, kai dar pipiro nebuvo, o praėjusiais metais nesudalyvavome, tad šįmet jau net nebuvo kalbų dalyvauti ar ne – aišku, kad taip ! Tiesa, vyras nemėgėjas tolimų atstumų, tad moteriškai pasvarsčius truputį sugudravau ir pasakiau, kad ne taip ir toli, viso labo už Kauno :D Na, už Kauno, tai už Kauno, nuvešiu pasakė vyras. Ir štai išaušo 13-oji, vyrui truputį atvipo žandikaulis ir kažkoks nesmagus žvilgsnis pervėrė, kai suprato, kad tas „truputį už Kauno“ visgi labiau „beveik prie Vilniaus“ :D Na, bet kaip sakoma, jau jei koją vieną įmerkei, ebėra kur trauktis, tad džiaugsmingai išjudėjome į kelionę. Keli šimtai kilometrų ir išsvajotas tikslas prieš akis, pagaliau Kajukas (vyresnėlis) pamato tolimais boluojant dinozauro galvą – diiiidelę, ir nekantrauja apžiūrėti.
Turiu prisipažinti, po tiek nebylaus laiko (apie 8 mėnesius), kai nedalyvavau diskusijose, nekėliau straipsniukų, pamačius redaktores Eglę ir Godą, truputį susimėčiau, o jos kaip visuomet – besišypsančios, energijos varikliuku neišsenkančiu, regis visai nesenai matytos, nes sutiko taip šiltai ir man net pasimetus su MK gimtadieniu sveikina, dovanos, vau ! Toks smagus pasitikimas ir smalsumo vedini patraukėme apžiūrėti tų lauktųjų atrakcijų. O čia jau minėti judantys, riaumojantys dinozaurai, kurių mano šešemiatis truputį prisibijojo, mat tėtis turėjo pastatyti prie dinozauro, kad nebijotų fotografuotis, chi.
O mažylis – Adrijus, atvirkščiai, mielai sveikinosi su milžinišku dinozauru ir įdėmiai apžiūrėjo milžinišką jo leteną. Ką galiu pasakyti, tikrai – vyresnėlis į mane, drovesnis, o mažasis kolkas kūlversčiais lekia susipažinti su pasauliu ir drovumo tik kruopelytės tiek, kiek ir priklauso metinukui betyrinėjančiam naujoves.
Nerealios atrakcijos vaikams – batutai, traukinukas, sūpuoklės. Foto su batutais – net neturiu, mat mano drovuolis niekur nedrįso eiti ! Visgi į traukinuką ėjo, bet ir tai tik su manim ir mažuoju. Beje, mažylio nėjo „ištraukti“ iš traukinio, su ašarytėm teko išvesti.
Gaila, susgribome pasinaudoti atrakcija foto būdele, kai jau ruošėsi išvykti, tad nespėjome, na bet emocijų su kaupu ir taip.
Pabendrauti spėjau tik su keliomis senbuvėmis ir drąsia mamyte – mutter, oi kaip reiktų man nors kruopelės jos drąsos ;)
Išvykstant dar pamatėme tanką, prie kurio nepraleidom progos nusifotografuoti. Ča vėl Kajukas pabijojo atsisėti ant tanko, bet vyras užkėlė :)
O mažajam kaip visada, kolkas baimės jausmo nerasta :)
Visgi, nepaisant „ale nedrąsios“ mano pozicijos labai smagu buvo pamatyti senai matytus veidus, susipažinti su mamytėm, kurias regis „pažinojau tik virtualiai“. Tariu didelį AČIŪ MK sieloms redaktorėms už puikią šventę, šypsenas, rėmėjams už tokias gausias dovanėles – nepamirštas nei mažiausias, nei didžiausias šventės dalyvis ir už visą rėškučią emocijų – nuo labinimosi senai matytos iki nepažįstamos šypsenos – juk visa tai ir yra MK – būtent jis mus ir vienija, tad dar susipažinsim ;)
Po visų potyrių šventės dalyviukai tiesiog "nulūžo"
Sesuo paklydėlė sugrįžus NAMO Roberta. Tikiuos priimsite ;)