Taigi, jau rugsėjis eina į pabaigą.
Kaip mums sekėsi? Sakyčiau visai neblogai. Viltė gana noriai eina į mokykla, tačiau keltis lyg šiol dar sunku, bet rengiasi pati, akinukus susiranda.
Dar tokio ritmo, kuris būtų kasdieninis neturim, aš vieną savaite atostogavau, tada dvi savaitės nuotolinio, na ir kas liko, tas liko, kelios dienos iki rugsėjo pabaigos.
Su vaikais sutaria gerai... Šian išdavė paslaptį, kad patinka vienas berniukas, ech, tas mokyklinis susižavėjimas :)
Kas sunkiausia, tai rašytinės raidelės, nesiseka dailiai jas rašyti, bet tikiuosi, kad išmoks, nors namuose padirbėti nelabai nori...
Taigi, tikimės, kad kas skaitė mūsų įrašus, buvo įdomu ir dėkojam už dėmesį bei galimybę pasidalinti savo džiaugsmais ir nerimu.
