Labai džiaugiuosi, kad mano sūnus pradės lankyti mokyklą! Tačiau kartu ir baiminuosi, kaip ir kiekviena mama, kai baigiasi vienas etapas ir prasideda kitas. Visgi, tikiuosi, kad šis ruduo bus ypatingas visai mūsų šeimai- naujos pažintys (tiek sūnaus, tiek mano pačios), draugai, nauja rutina (keltis, gultis, susitikti su kiemo draugais...), įdomios ir nebandytos veiklos, būreliai, nauji įspūdžiai ir dar daug daug visko naujo!
Taigi, mano sūnus Margiris, jau 7 su puse metų, pirmokas (be kelių dienų). Laaaabai mėgsta LEGO- konstruoja, perkonstruoja ir vėl nuo pradžių! Filmukus net žiūri su Lego žmogeliukais! Kepurė su Lego žmogeliuku! Visas santaupas išleidžia pirkdamas rinkinius, bet vistiek jiems toliau taupo. Lego reklaminiai lankstinukai- įdomiausias žurnalas. Juos vis varto ir varto. Moka skaičiuoti ir skaityti, tai viską supranta- ir kiek kainuoja, kur geriau pirkti, kaip vadinasi ir pan.
Sūnus yra draugiškas, labai sąžiningas, mėgsta įvairias taisykles, susitarimus ir jų laikosi. Būna, net kitiems jas pažeidus, primena. Kartais būna labai užsispyręs! Jei tik tinkamai nukreipus užsispyrimą, būtų labai gera savybė. Pati dar mokausi, kaip tai padaryti.
Turbūt kaip daugelis vaikų, Margiris yra nedrąsus, bet jau išbandyti kažką naujo pirmą kartą jam reikia laiko įsidrąsinimui. Taip pat jautrus kito nuomonei ar kritikai.
Ir tikrai tikrai smalsus- pats išmoko skaičius, raides dar prieš pradėdamas lankyti priešmokyklinę grupę. Net rašyti pats išmoko vis nuolat klausinėdamas! Labai linkiu ir savo sūnui, ir kitiems pirmokams, kad mokykloje neprarastų SMALSUMO. Tad pernai rugsėjį, kai pirmą dieną po šventės grįžo iš mokyklos, sakė: "O tu žinai,š mokykloje net A raidės nemokė!"
Mokyklą pasirinkome tą pačią, kurioje pernai sūnus lankė priešmokyklinę grupę. Kaip ir daug kas pažįstama- pati vieta, pastatas, salė, biblioteka, koridoriai, bet lyg ir nepažįstama- kita klasė, kita mokytoja, vaikai. Tikiuosi, bus lengvesnė pačio sūnaus adaptacija.
