Vasarėlė šiemet mus tikrai lepina, be galo džiugu, kad vis dar šilta, galim lakstyti po kiemą basomis, džiaugtis baseino malonumais ir saikingai - saulės voniomis. Sunku patikėti, kad jau po savaitėlės teks keliauti į mokyklą ir tų nerūpestingų dienelių liks vis mažiau ir mažiau. Džiaugiuosi, kad manoji pradės lankyti mokyklą septynerių ir ne anksčiau. Vaikystė - tai laikas, kuris nebegrįš, kuriame norisi bent šiek tiek ilgėliau pabūti. Smagu, kad Viktorijai vis dar rūpi lėlės. Ji beveik kasdien žaidžia namus su lėlėmis "kūdikiais", kartais pasistato didelius namus barbėms su įvairiomis smulkmenėlėmis ir žaidžia, svajoja, įsivaizduoja. Tikiu, tam atsiras laiko ir pirmoje klasėje, svarbu, kad būtų noro.
Viktorija laukia mokyklos. Pati savo rankyte sudarė sąrašiuką, ko jai prireiks į mokyklą. Su tuo sąrašėliu keliaujame į parduotuvę ir ieškome būtinų prekių. Parduotuvėje svarstome kuri priemonė pigesnė, kuri kokybiškesnė, kur vertą sumokėti daugiau, o kur galim pataupyti. Žodžiu mokomės kasdienybėje praversiančių dalykų, laviname loginį mąstymą ir supratimą, kad ne visada tai kas labai gražu, bus ir kokybiška bei džiugins ją (kurgi džiaugsmas bus, kai nuostabus drožtukas su Elza nenudroš pieštuko ir ji neturės su kuo nepiešt...). Taigi, vis papildome kuprinės turinį, iškrauname, pasidžiaugiame ir vėl sukrauname. Kalbame, svarstome kaip bus mokykloje, ką ji veiks, kiek laiko, kaip vyks pamokos, ką ji veiks po pamokų. Bus įvairių būrelių, iš kurių reiks išsirinkti pačius pačiausius, nes visus lankyti nebus galimybės. Viktorija be galo mėgsta piešti, todėl jau žino, kad tikrai lankys dailės būrelį. Perka jam reikiamas priemones, ruošiasi, svarsto kas bus, kaip bus, kaip jai pavyks, kaip ji pieš.
Šiltų ir saulėtų likusių vasaros dienų ir iki susirašymo!
jaldija