Pasiruošimas mokyklai, dabar kaip ir daugumai, prasideda darželyje – priešmokyklinėj grupėj. Mums šie metai truko 2 metus. Kodėl? Pijaus grupę darželyje išskaidė ir prijungė prie kitų grupių po kelis vaikus. Tuo metu buvo galima pasirinkti eiti kartu su vyresniais ir pratintis pamažu prie mokslų ar likti su savo amžiaus grupe. (Į paruošiamą grupę priėmė po 3 jaunesnius vaikus). Eiti su vyresniais buvo didelė paklausa.. tai mes likome gale ir mums nedavė vilčių, kad papulsime. Ir viskas vyksta kaip visada... Prašymas pranešti, jei prieis mums eilė, kažkur išgaravo. Pijų paskyrė į grupę su vyresniais vaikais ir tą sužinojom tik kelios dienos iki rugsėjo pirmos.. Tai nespėjome net jo paruošti tam.
Pirmi pasiruošimo metai nebuvo lengvi. Nauji vaikai, nauja auklėtoja. Nors Pijų visi priėmė draugiškai, bet jam buvo sunku.. Tikėjausi, kad ten nors kiek Pijus išmoks susikaupti, bet deja.. Visos pratybos pirktos tiems metams tiko ir sekantiems! Mat mūsų karalaitis daugiau dairėsi į mergaites, nei į savo pratybas.. o iš mažesnių vaikų reikalauti mokintis auklėtojos neturėjo teisės... et.. Mano planas neišdegė. Ir sakyčiau net sudegė.. ir štai kodėl.
Antrieji – tikrieji pasiruošimo metai. Vėl nauji vaikai, nauja auklėtoja. Grupėje rado draugų iš pirmų metų, tai apsiprato žymiai greičiau. Tačiau... mokslas eina savo keliu, o Pijus – savo.. Sunku, kai esi svajotojas, oi sunku.. Štai čia ir pastebėjau savo plano trūkumą.. Vaikas įprato, kad galima nedaryti visų užduočių... o paskui gal nelabai suprato, kodėl turi imti ir viską padaryti. Tai sėdėjo ir svajojo darželyje.. o namuose tekdavo kibti į mokslus.. ir mano nuostabai beveik viską greitai padarydavo. Bet... tik tuomet, kai šalimais sėdėjau... o kai nueini, tai ir darbas sustoja. Namuose sakydavom: užsispirk ir padaryk visas užduotis darželyje. Ir sutardavom taip. O auklėtoja pasakoja, kad atsisėda ir nedaro – sako aš užsispyręs. Juokas pro ašaras.. Tai štai kaip mums sekėsi eiti pirmyn..
