Pagaliau sulaukėm!

Sveiki.

Pagaliau sulaukėm! Šiandien yra ta diena, kai pagaliau sulaukėm paskutiniojo daikto ruošiantis į mokyklą, ir turbūt, vieno iš svarbesnių, t.y. mokyklinės uniformos.

Nekantriai laukiu grįžtant dukros iš stovyklos ir jos reakcijos, kuomet parodysiu jos būsimą uniformą, jau įsivaizduoju kaip staigiai ji šoks iš savo suknelės ir bėgs matuotis naujo rūbelio, kuris netrukus taps jos kasdieniu rūbu. Tikiuos pataikėm dydį ir neteks vilkėti maišo (pamenu savo uniformą, kurią siuvo 4 metams - iki šiol, po 13 metų, aš jos vis dar nepriaugau).

Ema - mano būsima pirmokėlė, energijos užtaisas, baltapūkė garbanėlė, mano avytė :) Jai 6 metai, nusprendėme į mokyklą leisti anksčiau, nes vaikas pakankamai subrendęs, grįžus iš darželio pasakodavo kaip nuobodu, sėdėti ir žaisti ar užsiimti rankdarbiais visą dieną ne jai, todėl dar vienų tokių pačių metų nebenorėjo nei vaikas, nei mes - reikia pokyčių ir žengti naują gyvenimo žingsnį. Mano avytė mokslų labai laukia, kasdien vis atsineša knygeles, nori pasimokyti, pasikartoti žinias, susipažinti su naujais dalykais.

Kalbant apie artėjančią mokyklą, Emutė labai laukia naujų draugų (taip, nepažįstamus vaikus, būsimus klasiokus ji jau vadina draugais). Mes peržiūrėjome vaikų sąrašą, susipažinome su vaikučių vardais, bandė įsiminti, kad jau rugsėjo 1 visus pažinotų. Kalbėjome apie būsimą mokytoją, mokslus, ką mokysis ir kas laukia. Kol kas vaikas nori mokytis, naujų žinių, sužinoti apie konkrečius dalykus. 

Mokyklą rinkomės labai ilgai ir atsakingai, net susidarėme mokyklų analizės lentelę, domėjomės mokytojais, mokyklos tvarka, būrelių gausa. Patekome būtent pas tą mokytoją į konkrečią mokyklą kaip ir norėjome, labai nudžiugino skambutis dėl priėmimo. Tikiuosi, kad mūsų, kaip tėvų, sprendimas, vaikui bus tinkamas žingsnis gyvenime, suteiks tvirtą žinių pamatą, intelektiniam bei emociniam tobulėjimui. Bendromis jėgomis bandysime įveikti visus iššūkius, palaikyti vaiką kasdien ir nuolatos. Tikiuosi, kad Ema bus savarankiška tiek, kad mamai nereiktų už ją piešti piešinių, o jo noriai tą darys pati :)

Mama Ieva.