Žemyna visą vasarą prieš mokyklą praleido Žemaitijos kaime, kur maudėsi ežere, nuvažiuodavome prie jūros, žaidėme gamtoje ir žaidimų aikštelėje. Kuo daugiau lauko, tuo mažiau ligų. Tai yra pagrindinė taisyklė auginant vaikus.
Iki pat priešmokyklinės grupės Žemyna atlankė lauko darželį, kur lauke būdavo visą dieną nepaisant oro sąlygų, ir sirgdavo tikrai mažai. Jokio ligų maratono išleidus vaiką į darželį neturėjome ir nė nežinau, kas tai yra. Lauke vaikai būdavo ir lyjant (yra lietaus apranga), ir spaudžiant šaltukui (yra termo apranga). Ir nesirgo. O dauguma žmonių bijo vaikus leisti į lauką, kad nesusirgtų. Iš tiesų situacija yra kitokia - lauke reikia būti kiek įmanoma ilgiau, kad būtum sveikas.
Išleidus į mokyklą, kur vaikus geriausiu atverju į lauką išveda pusvalandžiui, žinojau - sirgsime. Ir susirgome jau antrą savaitę. Pasveikusios ir toliau stengiamės laikytis principo - kuo daugiau lauke. Parsivežu ją iš mokyklos po pietų ir iškart žygiuojame - tai miškas, tai aikštelė, tai bent kiemas prie namų. Lauke būti yra būtina, o laiką namuose geriausia yra riboti. Kaip pajuokavo mano vyras - vaikams reiktų skirti lauko areštą.
Mano vaikai nuo mažens yra "vyturiukai", todėl keliasi anksti. Tad įsilieti į rutiną didelių problemų nėra, nors matau, kad mokykla vis tiek dar kelia šiek tiek streso, tad norisi pailsėti. Tiesą pasakius, man ir pačiai jau norisi atostogų - pabūti su vaikais, pasidžiaugti buvimu kartu.
