Mėnuo, negaliu patikėti, kad jau visas mėnuo praėjo nuo tada, kai Evutė pradėjo lankyti mokyklą. Jaučiasi ji ten gerai, mokytis sekasi gerai taip pat, turi draugų, noriai keliasi, ruošiasi. Tiesa, kiek sunkiau su namų darbais. Laaaabai sunku būna išsireikalauti, kad netemptų iki vakaro, susižiūrėtų, ką susidėti kitai dienai ir pasidarytų viską, kas buvo užduota. Ji puikiai gaudosi Tamo programėlėje tik… tingi :)
O man, kaip mamai, labai smagu stebėti kaip auga ir vis savarankišesnis tampa savas pelėdžiukas. Bet prisipažinsiu, kad ne viskas man jau taip patinka.
Darželyje vaikus maitino 3 kartus, du kartus vedė į lauką, daug veiklų, užsiėmimų, pasirodymų, šokių, dainavimo, o mokykloje viso to netekus supranti, kaip buvo gerai.
Man trūksta mokykloje labiau organizuotos ir disciplinuotos prailgintos grupės. Visgi šie žiogai (mūsų vaikai) anksti baigia pamokas, tėveliai dirba, tad tenka vaikams mokykloje pasilikti tose grupėse iki 15 val arba 17 val, kurios, deja, nepateisina lūksečių. Būdinti mokytoja sėdi sulindus į telefoną, vaikai taip pat.. Vėliau juos išveda į lauką, paskui nuveda į valgyklą pavakariams.. Pavakariams augantiems organizmams duoda arbatos ir bandeles, kartais duonos riekę perteptą sviestu. Taip, ši prailgintos grupės paslauga yra nemokama, tad tikrai nebučiau prieš susimokėti už kokybišką ir produktyviai praleistą laiką su vaikais, jau nekalbu apie maitinimą.
Liūdina ir tai, kad mokykloje siūlomas skurdus bei labai specifinis būrelių pasirinkimas. Tikėjausi, kad bent juos lankant, vaikas naudingai ir smagiai praleis laiką, bet, matomai, teks ieškotis išorėje, kas aišku atims laiko po darbo valandų. O juk taip norisi mažiau lėkti, skubėti ir visur bandyti suspėti...
Nėra taip blogai, kaip galbūt nuskambėjo ir norint kažką pakeisti be abejo teks mums, tėveliams, iškelti šį klausimą per artimiausią susirinkimą ir priimti visoms pusėms optimalų ir patogų sprendimą. Norisi tikėti, kad pastangos nebus bevaisės. Norisi vaikams kokybiškos veiklos, negaištant niekieno laiko. Gal reiks pasidomėti, kaip panašias problemas sprendžia kitos mokyklos?
Reziumuojant visą šią kelionę nuo pasiruošimo:
buvo verta išmokyti Evutę skaityti ir rašyti iki mokyklos. Matau, kad ji nestresuoja.
Neišsileidome brangioms mokyklinėms prekėms, nes daug gerų dalykų gaudėme per akcijas ar toje pačioje Lidl parduotuvėje, nemažai gavome dovanų iš senelių.
Pasiteisino pasivaikščiojimai vasaros vakarais iki mokyklos ir atgal, nes Eva drąsiai grįžta pati namo po pirmos savaitės mokykloje.
Ir vaikai labai greitai mokosi, adaptuojasi ir perpranta naujoves. Greičiau nei mums atrodo. Tad atsipalaiduokime ir pasitikėkime jais?
Linkime visiems, kurie ėjo kartu projekto keliu, dalinosi savo nerimu, įspūdžiais ir patirtimi bei tiems, kas mus visus sekė bei palaikė tik geros kloties?
