Pradedu lankyti mokyklą: Labas, aš MARTYNAS

Pradedu lankyti mokyklą: Labas, aš MARTYNAS

14. Aug 2019, 23:25 juraciukasss juraciukasss

Sveiki, 

Auginame du vaikučius,sūnų Martyną (6m 10mėn) ir dukrytę Ramintą (1m 8mėn). Sūnus šiemet pradės lankyti pirmąją klasę, tad apie jį. Sūnus Martynas gimė boso dieną, tad nuo pat gimimo užsibrėžė tikslą būti tikru bosu visur ir visada. Martynas namuose tikras nenuorama, jam nuolat reikia veiksmo, judėjimo (net žiūrėdamas filmukus važinėjasi paspirtuku po kambarį), kalbėjimo. Namuose retai kada būna tyla. Nuo pat mažumės sūnus nemėgo vienatvės, jam reikia kompanijos ar mamos, ar tėčio, o dabar jau ir sesutės. Retai kada jis gali pabūti vienas. Dėmesio vyrukas reikalauja nuolatos.

Mėgstamiausia veikla stalo žaidimai, gaila tik kad dabar juos galime žaisti kai sesutė miega, nes priešingu atveju vyksta kova imu, neduodu, šaukiam, rėkiam neimk, negalima!!! Taip pat patinka dėlioti lego, ir žinoma visada į kompaniją reikia, kad šalia sėdėtų mama ar tėtis, ale jam vienam sunku dėlioti. Tad pasidarau kavos, atsisėdu šalia, karts nuo karto paduodi kokią dalelytę ir vaikui to užtenka, laimingas iki ausų, kad padedi jam dėlioti. Visada kovos iki galo, ko jis užsimanė, zyzalios, prašys, gali ir  2 - 3 valandas prašyti, kol randame kompromisą. Draugai?! Kieme turi daug draugų, ir draugauja ir pasipyksta, kadangi jis mėgsta vadovauti, tai nori, kad kaip jis pasako taip ir daro, jeigu ne, prasideda kivirčai, bet paskutiniu metu matau, kad jeigu kas nors nesutinka su jo taisyklėmis bando surasti kompromisą, siūlo kitus variantus.

Draugai, priešmokyklinė grupėje, geriausi jų buvo mergaitės, žaisdavo, piešdavo su jomis. Darželyje jis buvo visiška priešingybė nei namuose, sutvarkydavo jeigu auklėtoja paprašo, paduos jei kas ko paprašys, tylus, ramus vaikas. O vat namuose gali prašyti dešimt kartų, bet jis neišgirs. Darželį kalba gražiai, o vat namuose garsiai, atrodytų taip jog jo niekas negirdėtų. Didžiausias mūsų galvos skausmas, nemoka dalintis savo žaislais. Sesutei visiškai nenori duoti savo žaislų, net savo kambario duris uždaro, kad tik ji ko nepaimtų!!! Bet lygiai tas pats ir su draugais, nenori ir jiems nieko duoti, ir kada jis pasikeis? Kada išmoks dalintis žaislais?

Neužilgo keliausime į mokyklą. Išsirinkti buvo visiškai nesudėtinga, kadangi pati dirbu mokykloje, tad viską apsvarstę, nusprendėme, kad sūnus lankys mokyklą, kurioje aš dirbu.

Tad, toks tas mūsų sūnus Martynas!