Savaitė mokykloje pralėkė labai greitai. Nerimavau kaip Mantui seksis, bet visi nuogastavimai išsisklaidė. Mokykloje Mantas jaučiasi gerai. Nors man pačiai dar trūksta to realaus klasės pamatymo, koks jo suolas, kur jis sėdi. Pats nelabai mėgsta daug pasakoti. Bet kartais būna jog ir daugiau papasakoja. Vieną vakarą užsiminė, jog mokytoja kelis vaikus jau pabarė, bet jo nebarė. Sako: aš klausau mokytojos.
Kol kas mokykloje visos dienos grupės dar nėra. Jau kaip ir turėtų greitai būti. Po pamokų Mantą tėtis parveža namo ir jis laukia iš mokyklos grįžtančio brolio. O aš labai laukiu tos prailgintos grupės. Ten ir pamokas paruoštų ir su vaikais labiau susipažintų. Kol kas vienam iš mokyklos dar neleidžiame pareiti namo. Nėra tolimas kelias, bet reikia pereiti keletą didelių gatvių ir dar intensyvaus eismo prospektą. Nors ir reguliuojama sankryža šviesoforu, bet kol dar ne toks įgudęs vienas vaikščioti.
Pietus kaip ir visi pirmokai Mantas gauna mokykloje. Kartais viską suvalgo. Kartais pasako neprisimena ką valgė. Bet alkanas tikrai negrįžta. Juolab į mokyklą iškeliauja su užkandžių dėžutė. Apie užkandžių dėžutę svajojo dar nuo to laiko kai brolis pradėjo lankyti mokyklą. Dabar jau pats laimingas dedasi į kuprinę, jam ta dėžutė labai svarbi.
Rytais Mantui keltis nėra labai jau lengva, bet taip būdavo ir lankant darželį. O vat vakare miegelis jau suima greičiau. Jau jaučiasi toks pavargimas, dažnai būna jog beklausant pasakos užsnūsta.
Namų darbų dar nėra labai daug. Porą kartų pabaiginėjo parsineštus užduotėlių lapus. O savaitgalį išsitraukė dar iš darželio lankymo nebaigtus lapus tai rašinėjo, spalvojo, karpė.
Manau jog Mantas jau priprato prie mokyklos, prie naujo ritmo. Kažkokių nenorų, nesklandumų neiškilo. Pats susideda į kuprinę daiktus, tik aišku dar peržvelgiu ar viskas pagal tvarkaraštį.
Dėl būrelių esu šiek tiek pasimetusi. Mantas vis parsineša reklaminių lankstinukų, ko gero juos ten dalina mokykloje. O mokytoja net pabrėžė FB klasės puslapyje, jog primygtinai prašo jog vaikai nelankytų jokių būrelių, saugotų save ir aplinkinius. Kol kas liekame be būrelių, nors pats vaikas labai nori lankyti. Bus tų būrelių, dar tik pati mokymosi pradžia. Taip kiekvieną rytą Mantas keliauja į klasę ir iškeliauja namo pro šoninį mokyklos įėjimą. Kol kas toks sprendimas reguliuojant vaikų srautus.
Svarbiausia, kad su džiaugsmu ir noru siekti žinių bei atradimų keliautų į mokyklą. Ir dar joje jaustųsi gerai. Šiuo met viskas taip ir vyksta.
