Finišas!
Atsisveikinome su vasara. Paskutinę savaitę praleidome prie jūros, stengėmės kuo daugiau ilsėtis, žaisti ir mėgautis. Bet nenumaldomai atskubantis rugsėjis mus ir džiugiai ir nerimastingai priartino prie naujo gyvenimo etapo. Smagias nuotaikas keičia nerimas...
Rugpjūčio 31vakaras. Niūru lietinga ir vėsu. Kaip ir priklauso žengiant į rudenį. Visi vaikai matuojasi uniformas, renkasi drabužius, aš lyginu marškinius berniukams ir jaučiu kaip gerklėje jau stringa graudulys. "Štai jau ir mūsų Modestukas pirmokas", mintyse vis kartojasi. "Mūsų mažytis, mūsų žmogus voras - jau mokinys".
Kardeliai sumerkti kantriai laukė kamputyje kol bus išdalinti pagal spalvas ir klases.
Startas!
Man baisu, man kojos dreba. Aš jaudinuosi. O tu drąsus, sūnau! Tu šypsaisi ir stengiesi būti mandagus, kaip visada: "laba diena", "sveikinu su Rugsejo 1-ąja", "viso gero". Kiti vaikai laksto, žaidžia , pažįstami iš darželio laikų, o Modestas vienas kaip kareivėlis su kardeliais stovi pirmas. Ir atrodo nuoširdžiai laimingas. Laiminga ir aš. Nebijok nieko, žiūrėk tik pirmyn! O aš visada būsiu šalia, čia pat, tau už nugaros. Visada. Tikėsiu mylėsiu ir lauksiu!
kodelcia