Labas, rugsėji! Labas, mokytoja! Labas, naujieji draugai!
Va ir prabėgo visa savaitė mokykloje. Šventė vyko pirmadienį. Kažkaip nelabai įdomiai ir taip gerai pažįstamai- taip, kaip vykdavo ir kai pati buvau mokinė. Visokios direktoriaus/ės ir kitų garbių svečių sveikinimo kalbos, mokinių tautinių šokių būrelio pasirodymas, kažkokia daina, mokyklos himnas. Tada vyriausieji mokyklos mokiniai ima už rankų mažiausius ir veda į klases.
Viskas gerai. Tradicijos tęsiasi. Nors būčiau laiminga, jei tokia šventė vyktų kiek kitaip.
Tada susirinkimas klasėje. Kasdienybė, kas kiek kainuoja, ar valgys mokykloje, prašymai, leidimai, sutikimai...
Auklėtoja skaitė E.Mieželaičio Zuikį puikį. Paskui pagal abėcėlę kvietė vaikus, tiksliau jie patys turėjo prieiti, pamatę savo vardo raidę ir pasivaišinti ledinuku. Tėvai pamatė visus vaikus ir gal vieną kitą vardą įsiminė. Man patiko tokia pažintis!
Tada auklėtojakalbėjo tik su vaikais be tėvų. Nežinau, ką sakė, bet maniškiui motyvacija padidėjo ženkliai!!
Žinau, kad sakė, jog vaikai turi miegoti 10 valandų, tad reikia eiti miegoti 21 val ir 7 val keltis bus paprasta! Margiris puikiai tai suprato ir visą savaitę laikėsi tokio režimo.
Į mokyklą ėjo noriai. Parsinešęs pratybas apsilenkdavo, sąsiuvinius užsirašydavo. Sakė, jau susirado naują draugą. Klasėje iš pernai metų buvusių priešmokyklinukų yra dar trys vaikai. Vis drąsiau ir smagiau jiems.
Tokia ta mūsų savaitė- lengva, paprasta ir pozityviai nuteikianti.
