Kodėl taip nepaprastai sunku būti naujoku? Jautriais išgyvenimais dalijasi alfa kartos vaikai

Kodėl taip nepaprastai sunku būti naujoku? Jautriais išgyvenimais dalijasi alfa kartos vaikai

03. Jun 00:00 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Pilve siaučiantys „drugeliai“, balsą krečiantis drebulys ir gerokai padažnėjęs širdies ritmas – psichofiziologiniai pojūčiai, kuriuos patiria vaikai, patekę į naują, jiems nepažįstamą aplinką. Pirmoji diena darželyje, naujoje klasėje ar būrelyje gali sukelti tiek džiaugsmo, tiek baimės vienu metu. Kodėl taip nepaprastai sunku būti naujoku? Kaip atpažinti ir priimti kompleksines emocijas? Apie tai ir kalbama tik ką pasirodžiusioje Beno Bėranto knygoje „Naujokas? Neįprasta diena mokdaržėje“.

Vos po keleto mėnesių dalis darželinukų žengs į pirmą klasę, kur jų lauks nauji atradimai, pažintys bei patirtys. Tam, kad ši pažintinė kelionė būtų kuo sklandesnė, į pagalbą skuba nauja leidyklos „Alma littera“ išleista „Monstropedijos“ serijos knyga „Naujokas? Neįprasta diena mokdaržėje“, kurioje veikiantys monstrai gimė pernai pasirodžiusioje Linos Žutautės knygoje „Monstropedija su Kake Make“.

„Iš pradžių ir man buvo kiek nedrąsu imtis rašyti pasakojimą apie kitos rašytojos veikėjus. Bet su Linos Žutautės sukurtais monstrais labai greitai susidraugavom: vienas, pasirodo, gyveno po mano lova, kitą sutikau išėjęs pasivaikščioti, trečia aplankė, kai susivėlė mano šukuosena. O tada jau buvo labai smagu rašyti!“ – sako leidinio autorius.

Pasak jo, knygoje pasakojama apie jausmus, kurie kyla naujokams ir tiems, kurių aplinkoje jie atsiranda, tačiau iš tiesų šią temą galima suprasti ir plačiau – „ji apie kiekvieną kartą, kai nutinka kažkas nauja, dar nepažinta“, – priduria B. Bėrantas.

Pagrindinis knygos herojus – monstras Bolis, kurį, vos tik įžengusį į naują klasę, užklumpa nedrąsa. Smalsių žvilgsnių lavina sukausto jį nuo pakaušio iki pirštų galiukų. Laimei, į situaciją greitai sureaguoja išmintinga monstrų klasės mokytoja. Drąsindama naujoką, ji pakviečia visus prisiminti pirmąsias patirtis: „Kipši, tu drebėjai kaip sena kavos malimo mašinėlė. Murmurai, tave turėjo palydėti mama, senelė, prosenelė ir net proprosenelė. Kūtve, tu sumaišiusi netyčia nuėjai į vaikų mokyklą ir visus išgąsdinai. Pirmą dieną visiems būna šiek tiek nedrąsu.“

Aktualiais patarimais, skirtais vaikams bei tėvams, knygelėje taip pat dalijasi vaikų ir paauglių psichologė, patarimų tėvams gido „Kakė Makė tėvams“ autorė Asta Blandė. Pasak jos, naujoko patirtis, kaip ir kiekviena vaiko kelionė, yra lydimą stiprių ir įvairių emocijų. Ji gali būti tiek saugi, kiek išmintingas ir kantrus yra šalia esantis suaugęs žmogus.

„Kai vaiką apima baimė, jaudulys, sąstingio būsena, labai svarbu vengti gėdinimo ir aštrių pasisakymų. Tiesiog apkabinkite ir nuraminkite. Pažvelgę į situaciją vaiko akimis pastebėkite net mažiausius jo pasiekimus bei pokyčius. Pagirkite už drąsą ir venkite kelių pokyčių vienu metu. Verta juos įgyvendinti palaipsniui, po vieną“, – leidinyje rašo psichologė.

„Net ir monstrai kartais bijo“

Pirmaisiais jaunosios alfa kartos įspūdžiais apie naująjį leidinį dalijasi ir jaunieji „ambasadoriai“ – „Alma littera“ grupės darbuotojų vaikai. Jų nuotaikas bei emocijas leidyklos kūrybinė komanda įamžino ir žaismingoje fotosesijoje.

„Ši istorija mane pamokė, kad kai esi naujokas, reikia šviesiai, drąsiai į akis kalbėti ir bandyti susidraugauti. Naujokai jaučiasi drovūs, smalsūs, susijaudinę, jie bando pritapti, o kai Bolis susijaudina, tampa brokoliu, todėl visiems reikėtų palaukti keletą dienų, kad taptum, koks esi...“ – sako šešerių metų Rokas.

Kalbėdamas apie savo patirtis jis teigia, kad susidūręs su naujoko dilema išlieka atviras bei smalsus naujai pažinčiai bei draugystei. „Kiti gal šiek tiek bijo, aš irgi šiek tiek bijojau, bet nereikia išsišaipyti, jei yra pirma diena. Gal tas vaikas visai kitoks, nei atrodo iš išorės“, – samprotauja berniukas.

Būna ir taip, kad naujoko etiketė užsilieka kiek ilgiau, nei galbūt to norisi. „(Būdamas naujoku – red. past.) pripranti per kelias dienas, ir tada jau niekas nėra nauja, bet tave ilgiau vadina naujoku, nei toks jautiesi“, – įžvalgomis dalijasi aštuonerių Rojus. Paklaustas, kaip, jo manymu, jautėsi pagrindinis knygos herojus Bolis, jis atsako: „Įdomiai. Greičiausiai jis nesuprato iki galo, koks tas jausmas. Matyt, jam džiaugsmas maišėsi su nerimu. Gal tai koks „džiaugsnerimas?“, – savais žodžiais emociją bando apibūdinti berniukas.

Šešerių metų Sintija sako, kad monstro Bolio savijauta jai gerai atpažįstama. „Kai perėjau į naują darželio grupę ir man iš pradžių buvo nedrąsu, bet jau kitą dieną įsidrąsinau“, – sako mergaitė. „Monstropedijoje“ pasakojama istorija ją pamokė, jog nereikia bijoti – juk „net ir monstrai kartais būna nedrąsūs ir bijo“.

O štai Amelija sako, kad ir pati jau buvo naujokė: „Buvau nedrąsi, nepažinojau kitų, o ir jie manęs nepažinojo, neturėjau draugų, tad jutau baimę. O ši knygelė, ypač veikėjai monstrai ir iliustracijos, labai patiko. Buvo įdomu skaityti, kaip naujokas Bolis iš baimės virsta brokoliu.“

Artimas knygai patirtis reflektuoja ir penkerių Dovydas, prisimindamas savo pirmąsias futbolo treniruotes. „Man nepatinka, kai į mane visi žiūri, klausinėja, tada aš slepiuosi ir nieko nesakau. Ir Bolis panašiai jaučiasi kaip aš – nenori kalbėti ir draugauti iš karto, tik vėliau įsidrąsina, ir tada viskas būna gerai“, – sako berniukas. Tiesa, naujoko vaidmenį palengvina, jei naujoje aplinkoje tave pasitinka pažįstami veidai. „Futbolo treniruotėse jau buvo mano grupės draugų, todėl iš karto buvo smagu. Man patinka, kai mane palydi tėtis arba mama, tada jaučiuosi drąsiau“, – pripažįsta Dovydas.

O štai septynerių Kristijonas sako, kad naujokas – tai mokyklinukas. Ši patirtis jam asocijuojasi su pirmaisiais metais mokykloje. „Naujoku aš buvau pirmoje klasėje. Ir nors dauguma klasės draugų buvo pažįstami, man buvo neramu, kokia bus mano nauja mokytoja.“ Kristijonas sako, kad naujokai dažniausiai būna išsigandę, nekalbūs ir susigūžę, nes jiems viskas aplink yra nauja.

„Susidūrus su sunkumais, svarbu surasti žmogų, kuriam galėtum apie tai atvirai pasipasakoti, nebijoti prašyti pagalbos, – vaikams pataria vaikų ir paauglių psichologė A. Blandė. – Nesijaudink, jei kiti smalsiai į tave žiūri, vadinasi, jie tavimi domisi ir nori geriau pažinti. Taip pat pagalvok, su kuriuo vaiku labiausiai norėtum bendrauti, ir būtinai pasiūlyk jam kartu ką nors pažaisti. Taip bus lengviau susidraugauti.“