Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą mokyklai: psichologės komentaras. II dalis

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą mokyklai: psichologės komentaras. II dalis

20. Apr 2018, 08:50 Egle_Mamyciuklubas.lt Egle_Mamyciuklubas.lt

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą mokyklai: psichologės komentaras. I dalis

(Tęsinys)

Intelektinis brandumas

Intelektualiai brandus vaikas yra smalsus, daug klausinėja, tyrinėja aplinką, mėgsta žiūrinėti knygas. Jam patinka išbandyti įvairią veiklą,  mielai  šoka, dainuoja, vaidina, piešia, žaidžia judriuosius žaidimus. Toks vaikas tiksliai suvokia savo aplinkoje vartojamą kalbą. Geba kalbėti atsižvelgdamas į situaciją, vartoja sudėtingesnes kalbines formas. Taip pat gali iš karto pakartoti naujai išgirstą nesudėtingą žodį, net jei nežino jo reikšmės. Vaizdus sieja su žodžiais, pavyzdžiui atpažįsta daiktą pagal jo išorės nusakymą.

Brandus vaikas jaučia meninį žodį, pats bando kurti, improvizuoti. Sugalvoja ką nors naujo, neįprasto žaisdamas, piešdamas ar užsiimdamas kita veikla. Jis nori ir bando skaityti bei rašyti ir tai jam sekasi. Turi elementarius darbinės atminties įgūdžius. Greitai įsidėmi, įsimena, išmoksta. Intelektualiai brandus būsimasis pirmokas jau turi probleminio mąstymo pradmenis. Jis bando savarankiškai spręsti kilusius keblumus.  Pradeda suvokti priežasties ir pasekmės ryšį, nuoseklumą. Toks vaikas skiria realybę nuo įsivaizduojamo ar svajonių pasaulio.

Pasirengimas tapti mokiniu

Pasirengęs mokyklai vaikas yra nusiteikęs tapti mokiniu. Jis domisi mokykla, mokinio daiktais, pačiu mokymosi procesu. Pavyzdžiui, mėgsta žaisti „mokyklą“, nori turėti mokiniui reikalingų daiktų. Pastebimas vaiko noras daug sužinoti, suprasti, išmokti. Mokytis pasirengęs vaikas domisi knygomis, mėgsta jas vartyti, žiūrinėti iliustracijas, imituoti skaitymą kurdamas pasakojimus pagal paveikslėlius. Taip pat mėgsta klausytis skaitymo. Prašo paskaityti, atidžiai klauso skaitančiojo. Turi mėgstamą pasaką ar pasakojimą, eilėraštį. 

Pastebimas vaiko pasirengimas rašyti. Jis domisi raidėmis, visur pastebi raides ar užrašus, juos apžiūri, komentuoja. Geba koordinuoti akį ir ranką. Gerai kopijuoja linijas, ornamentus, iškerpa paprastų formų daiktus. Jis tinkamai laiko pieštuką, mėgsta kopijuoti raides, moka rašyti savo vardą, gali parašyti keletą spausdintinių raidžių. Mokyklai brandus vaikas turi susiformavusius paprasčiausius matematinius vaizdinius. Turi supratimą apie formą ir dydį, pavyzdžiui,  skiria apskritimą, kvadratą bei trikampį. Taip pat gali apskaičiuoti daiktus bei vartoja elementarias sąvokas sugretindamas, lygindamas.

Tėvai gali padėti vaikui tapti brandesniam 

Paprastai šešiamečiai  būna visiškai pasirengę lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, o septynmečiai – mokyklą. Vis dėlto tėvai mato, ar jų vaikas pasirengęs mokytis. Pastebėję, jog kažkurioje srityje vaikui brandumo trūksta,  tėvai gali padėti savo vaikui.

Socialinį – emocinį brandumą tėvai vysto mylėdami ir dažnai bei kokybiškai bendraudami su savo vaiku. Vaikai žaisdami, bendraudami su tėvais įgyja visus socialinius įgūdžius nuo atsakomybės jausmo iki savarankiško rengimosi bei dantų valymo. Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus, kuo gyvena ir kaip elgiasi  tėvai, tuo pačiu gyvena ir taip pat elgiasi vaikai. Todėl tėvai gali būti pačiu geriausiu pavyzdžiu savo vaikams.

Svarbu sudaryti atžaloms tinkamas sąlygas tobulėti. Kartu skaityti knygas, lankyti spektaklius ir koncertus, leisti laiką gamtoje. Nemažiau reikalinga sudaryti sąlygas vaikams savo aplinkoje turėti bendraamžių, su kuriais galėtų žaisti, švęsti šventes.

Intelektinį brandumą galima ugdyti užsiimant kuo įvairesne turininga veikla. Daug kalbantis su vaikais natūraliai tobulėja kalbos įgūdžiai. Svarbu skatinti vaikus kurti, siūlant piešti, lipdyti, pasakoti negirdėtas istorijas, pasakas, bandyti smagiai eiliuoti, žaisti vaidybinius žaidimus. Taip pat žadinti smalsumą atkreipiant  dėmesį į  pasaulio pažinimą.

Tėvai gali padėti savo atžalai pasirengti tapti mokiniu formuodami  teigiamą nuostatą  į mokyklą bei mokymosi procesą. Šeimos nariai turėtų pozityviai pasakoti apie gražią mokyklą, gerą mokytoją, apie tai kaip įdomu daug naujo sužinoti ir išmokti. Svarbu vaikams paaiškinti, kas vysta mokykloje, kaip jie ten turi elgtis. O dar svarbiau skatinti vaiko pasitikėjimą šeima, jog iškilus nesklandumams mokykloje vaikas neužsivertų, nekentėtų vienas, o jaustų, jog gali išsipasakoti tėvams ir su jais pasitarti. 

Ar darželio lankymas vaikui padeda lengviau adaptuotis?

Vaikas nuosekliai pereinantis iš namų į darželį, vėliau ir priešmokyklinę grupę lengviau adaptuojasi mokykloje, nes jau turi panašią patirtį, yra išmokęs būti kolektyve, sugeba laikytis tam tikrų grupės taisyklių. Manoma, jog vaikai, lankę darželį ir priešmokyklinę grupę, lengviau prisitaiko naujose situacijose, yra smalsesni, laisvesni, labiau savimi pasitikintys, linkę bendrauti, jų kalba turtingesnė. Vis dėlto jei šeimoje vaikas mylimas, su juo pakankamai bendraujama, žaidžiama, jo gyvenimas turiningas ir tėvai  sudaro sąlygas įvairiai vaiko patirčiai, tai problemų mokykloje nekyla ir jis niekuo nesiskiria nuo vaikų, lankiusių darželį.  

Ar leisti vaiką į mokyklą anksčiau?

Gerai ar nelabai vaiką leisti į mokyklą anksčiau vienareikšmio atsakymo nėra. Būtina pastebėti, kad tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl jie žino, ar jų vaikas pajėgs mokytis anksčiau.  Svarbu nepervertinti vaiko galimybių, o atsakingai įvertinti jo brandumą. Tai padeda padaryti psichologai, į kurių pateiktą įvertinimą reikėtų atsižvelgti. Brandus ir gabus šešiametis tikrai gerai jaučiasi pirmoje klasėje, bet tokių vaikų nėra daug. 

floryte floryte 22. Apr 2018, 02:02

Puikus straipsnis👍😀