,,Kaip gaila, kad negaliu matyti savo vaiko rugsėjo pirmosios ,,Mokslo ir žinių dienos" šventės" - su tokia mintim išėjau ryte į darbą. Dukrą palikau dar miegančią, o tėtis, atsakingas už pirmokėlės dalyvavimą šventėje, pažadėjo nepamiršti ir daug fotografuoti.
Dukra grįžo į namus linksma, tačiau supratau, kad išsamaus šventės ,,aprašymo" ir ,,vaizdo" nesulauskiu...
Tad štai šventės akimirkų gabalėliai:
Pirmokėliai susirinko savo klasėje, kur trumpai su jais pažaidė aštuntokai, įteikė mėlynus balionus. Tada, skambant smagiai muzikai ir plojant, apėjo garbingą ratą stadione ir paleido balionus į dangų. 
Dar kažkas dainavo, kalbėjo, tėveliai buvo paruošę vaisių stalą vaikams, visi šoko bendrą smagų šokį ir ėjo kartu su visais klasės vaikais fotografuotis.
Po to visi (vaikai ir tėveliai) parėjo į klasę, tačiau mano abu šventės dalyviai sugebėjo atsiminti tik tai, ką mokytoja liepė atsinešti rytojaus dienai (spalvotus pieštukus, spalvoto popieriaus, paprastą pieštuką)...
O paskui pati smagiausia vaikams dalis - putų šou. Persirengę šventinius rūbelius, visi, kas tik turėjo noro, ėjo pasidžiaugti putomis.
Aš taip tikėjausi gražių nuotraukų, kur dukra gerai matytųsi, būtų prie mokyklos prieš šventę, klasėje, su draugais, mokytoja ir pan., tačiau visur įžiūrėti galiu ją tik vaikų ar suaugusiųjų būryje, nusisukusią ar tik pusiau besimatančią... Ir taip neradau nė vienos akimirkos, kurią norėtųsi atspausdinti ir matyti kaskart verčiant albumą. O ši rugsėjo pirmoji juk pati pati svarbiausia ir, deja, nepakartojama... O aš taip norėčiau ją susigrąžinti ir pakartoti...
floryte
Natele
Krisliukas