Jautrus pirmokas: kaip jam padėti?

Jautrus pirmokas: kaip jam padėti?

Jautrus vaikas viską priima kitaip. Nauja aplinka, nauja mokytoja, nauji draugai. Darželyje juk buvo taip saugu ir ramu. Kaip padėti tokiam vaikui, kad jis mokykloje jaustųsi kiek įmanoma komfortiškiau? 

Konsultuoja Lauko mokyklos vadovas Tautvydas Kazlauskas:

Vaikui svarbu prisijaukinti naują aplinką

Mūsų klasėse būna iki 15 vaikų, todėl galime individualiai pažiūrėti į kiekvieno jų ugdymą. Prieš mokslo metus aš kaip vadovas kviečiu tėvus atvesti vaiką į pasibandymo dieną ar pusdienį, kad jis pamatytų aplinką, pažiūrėtų, kaip gyvename. Turėjome pradinuką, su tėvais grįžusį į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, jis buvo atėjęs du pusdienius mūsų aplankyti. Tokias „prisijaukinimo dienas“ daro ir kitos privačios mokyklos.

Dabar turime  „šviežią" pirmokų klasę, jiems adaptacinės dienos. Prieš rugsėjo 1-ąją siūliau tėvams su vaikais atvažiuoti savaitgalį, pasivaikščioti po Pavilnių parką, apžiūrėti mokyklos teritoriją. Kiek įmanoma daugiau bendraujame su tėvais, jie pasako, kas jų vaikus gali gąsdinti naujoje aplinkoje, kas nuramina.

Leidžiant į mokyklą jautrų vaiką, turi būti dialogas tarp tėvų ir ugdytojų dar prieš atėjimą į klasę, ugdytojų pareiga - išsiaiškinti viską apie vaiką: kokios rutinos, žaidimai jam patinka, kas padeda jaustis ramiai namuose, gal padėtų kokio nors mėgstamo daikto, su kuriuo jaučiasi saugus, atsinešimas į mokyklą.

Kai mūsų šeima gyveno Jungtinėje Karalystėje, turėjome naują patirtį – namų vizitus. Mokytojai prieš mokslo metus aplankydavo kiekvieno vaiko šeimą, kad vyktų kuo sklandesnis įsiliejimas į mokyklos bendruomenę. Mokslo metus ir mes pradedame nuo susipažinimo, piešinių, prisistatymo per žaidimus, taip vaikai susidraugauja. Turime Ryto ratą, kur kasdien papasakojame, kaip jaučiamės, ką šiandien veiksime, su kokia nuotaika atėjome. Vakaro rato metu kalbamės, kaip praėjo diena, kas patiko, kas ne.

Jautriam vaikui reikalingi ramūs kampeliai

Lauko mokykloje šiuo metu irgi turime jautrią pradinukę, kaip ugdytojai skiriame daug dėmesio, dažnai klausiame:  „Ar tau viskas gerai? kaip jautiesi?" Suaugusiojo buvimas šalia jai padeda jaustis tvirčiau, taip pat ir galėjimas pabūti su savimi ramiame kampelyje ar su knyga ant sėdmaišio. Jautriems vaikams kartais reikalingi tokie ramūs kampeliai, kur jie gali nusiraminti, pailsėti.

Esu dirbęs su mokiniu, kuris, atlikdamas susikaupimo reikalaujančias užduotis klasėje sėdėdavo su ausinėmis – galima pagalvoti ir apie tokias priemones nusiraminimui, susikaupimui, pašalinių dirgiklių sumažinimui.

Mūsų mokykloje nėra skambučio – turime varpelį, kviečiantį į tam tikrą veiklą, jo garsas malonus. Svarbu žinoti, kas vaikus erzina, neramina. Jautriems vaikams dažniausiai stresą kelia staigūs pokyčiai, turi būti nuolat pranešama: šiandien darysime tą ir tą, dabar užsiimsime šia veikla, netrukus eisime pietauti. Norime „Lauko mokykloje" pasidaryti vaizdinį tvarkaraštį (visual timetable) – vaikai geriau supras, kas jų laukia tą dieną, tai padės nusiraminti.

Svarbu laiku paleisti 

Padėdamas jautriems vaikams naudoju ir tokį metodą: bandau jiems surasti draugą, kuris galėtų pabūti kartu, pagloboti – gal du vaikai mėgsta tą patį žaidimą arba spalvą ir gali pradėti kartu bendradarbiauti kaip komanda (peer buddies). Jeigu ateina naujokas, klasės vaikai irgi paruošiami, kad kuo geriau užsimegztų saugus ryšys.

Svarbu, kad tėvai ir pedagogai komunikuotų. Kartais labai jautrus vaikas, pradėjęs eiti į mokyklą, keičiasi. Turėjome vieną pirmoką, kurio tėvai pradinėse apklausose buvo nurodę, kad vaikas - tikras jautruolis. Daug bendravome, tarėmės. Kai tėvai paleido vaiko ranką, atrodė - pamatėme visai kitą vaiką, jam patiko laisvė būti savarankiškam. Aišku, dar nerimaudavo, kai keisdavosi erdvė ir veikla: žygis, pietūs, pamoka, reikėdavo sekundės susivokti, bet tam ir yra ugdytojai, jie nuramina, pakartoja, kokios bus veiklos, stebi, nukreipia.

Paleisti vaiką svarbu ir tėvams – dažnai paaiškėja, kad jų jautrus vaikas mokykloje apsipranta ir jaučiasi gerai.