Kaip kalbėtis su ypač jautriais vaikais, kurie galbūt buvo prisirišę prie darželio auklėtojos, o jau rugsėjo pirmąją teks pradėti naują etapą ir ramiai išsėdėti mokyklos suole?
Pasak „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytojos Jolantos Burlovos, svarbu suprasti ir priimti vaiko jautrumą - būti jautriam nėra blogai. Kai jautrumas yra priimamas visų šeimos narių, tuomet atsiranda ir galimybės suvaldyti artėjantį pokytį ir nerimą. Nereikėtų tapatinti jautrumo su kitais panašiais jausmais, kaip drąsos stoka ar baikštumas. Juk susipažinus su nauja aplinka, draugais, mokytojomis, vaiko jautrumas niekur nedingsta, tačiau pasireiškia drąsa bendrauti ir tyrinėti.
Kalbant pokyčių temomis, visuomet reikia laiko, todėl rekomenduojama apie artėjantį pokytį kalbėti sutartu laiku, kad neatsirastų papildomų trikdžių. Pokalbio pradžioje leisti vaikui sugeneruoti savas mintis, neskubinti, išklausyti, nesiūlyti savo sąvokų emocijoms reikšti. Vaikas, einantis į pirmą klasę, turi pakankamai platų žodyną įvardinti savo jausmus.
Išklausius vaiko minčių ir jausmų, gerai apgalvokite savo žodžius, nes jautrus vaikas artimųjų žodžius priima labai konkrečia ir teismukai. Nebijokite įvardinti ir savų jausmų, nes visi jausmai yra geri. Nežinant atsakymų į vaiko klausimus, duokite sau laiko ir atsakykite vaikui vėliau. Tuomet vaikas jaus Jūsų paramą. Po pokalbio, kartu su vaiku, sudarykite veiksmų planą, kaip elgtis naujoje aplinkoje.
Raskite bendrą sprendimą, kas gali padėti jaustis geriau: galbūt mėgstamiausias žaislas, apdovanojimas už puikią savaitę mokykloje, ypatingas atsisveikinimo būdas atvedus vaiką į mokyklą. Sutarkite, kad nėra apibrėžto laiko, kada vaiko nerimas sumažės ar išnyks. Kalbindami vaiką po dienos mokykloje, būkite pozityvūs, formuokite teiginius be neiginio.
Būtinai laikykitės susitarimų kuriuos sudarėte su vaiku (pasiimkite sutartu laiku, nepamirškite sutarto apdovanojimo ar panašiai.) ir atvedus vaiką į mokyklą, parodykite savo bendravimą su pedagogu, nes vaikas, matantis pavyzdį, kaip tėveliai puikiai jaučiasi šalia mokytojo, taip pat pradės greičiau juo pasitikėti.
Keli teiginiai, kurie galėtų padėti vystyti pokalbį su vaiku apie artėjantį pokytį:
- Atėjęs/usi į mokyklą tu neprivalai iškarto susirasti draugų. (Jautrūs vaikai dažnai turi kelis draugus, tačiau su jais palaiko labai artimą ryšį).
- Nerimas nėra drąsos stoka.
- Nelygink savęs su kitais vaikais, tu esi toks/tokia vienintelė.
- Kokie mūsų susitarimai namuose, tau padėtų geriau jaustis mokykloje? Užrašykime.
- Ar pameni, kada tu paskutinį kartą nerimavai? Kodėl nerimas praėjo? Užrašykime.
- Kuo aš galiu prisidėti namuose, kad mokykloje tau būtų gera?
26 metus su pradinukais dirbanti pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė pastebi, kad tėvai turėtų nepamiršti su vaiku pasidalyti savo pačių prisiminimais apie pirmąsias dienas, tai padeda vaikams atsiverti:
„Papasakokite, kaip nekantravote ir išdrįsote užkalbinti pirmąjį savo suolo draugą, prisiminkite linksmus nutikimus, kurie jums atsitiko mokykloje. Taip pat kartu su vaiku paspėliokite, kuo panaši ir kuo skiriasi veikla mokykloje ir darželyje ar vasaros stovykloje.“
Taip pat svarbu, kad adaptaciniame laikotarpyje pedagogai ir tėvai suprastų, jog ir vieni, ir kiti dirba dėl to paties vaiko, taigi juos sieja bendras tikslas. Tam, kad vaikas negyventų dvigubais standartais – vienaip namie, o kitaip – darželyje ar mokykloje, svarbus suaugusiųjų susikalbėjimas ir sutarimas dėl esminių vaiko ugdymo ir auklėjimo momentų. Tuomet pačiam vaikui tampa lengviau susivokti emocijose, jas reikšti priimtinais būdais, suprasti savo pareigas bei atsakomybes“, – sako mokytoja.
Pasak mokytojos, sunkesnė mokyklos pradžia gali būti tiems vaikams, kuriems namuose leidžiama viskas: „Mokykloje nėra taip, kad viskas galima. Čia atsiranda dalykų, kurių daryti ir negalima. Tokie vaikai gali sulaukti daugiau pastabų iš mokytojų, bet tai nereiškia, kad jie blogesni. Tiesiog reikia su šiais vaikais kalbėti, pratinti prie kitokio požiūrio“.
R.Jurgelevičienė tėvams, išlydintiems šiais metais pirmą kartą savo mažylius į mokyklą, patarė pirmiausiai atkreipti dėmesį į vaiko socialinius įgūdžius, pagarbos ir tarpusavio supratimo jausmą, taisyklių laikymąsi, atsakomybės ugdymą.
„Taip pat linkėčiau skatinti vaiką, kad jis nebijotų kreiptis pagalbos, jei turi kažkokių problemų. Be to, nepamirškite su vaikais aptarti ir dienos režimą, juk vasara baigėsi ir prasideda nauji mokslo metai, – patarė pašnekovė. – Tikrai nerekomenduočiau labai anksti spausti vaiko mokytis skaityti, sėdėti su juo prie knygos. Reikėtų tiesiog ugdyti vaiko kritinį mąstymą, skatinti juos tyrinėti, užduoti klausimus, bet neskubėti patiems tėvams į juos greitai atsakyti“.
cODsoQHh