Ilgai laukta rugsėjo pirmoji

Na štai, atėjo išsvajotoji rugsėjo pirmoji!

Gundė nekantriai laukė. Susiruošėm uniformą iš vakaro ir anksti keliavome į lovą, kad ryte būtume visi žvalūs.

Truputį po devynių ryte Gundė jau turėjo būti klasėje. Atsikėlėm, susiruošėm papusryčiavom, dar nubėgom gėlyčių mokytojai ir tiesiai į mokyklą. Gerai, kad mokykla arti namų, tad kelios minutės ir mes jau čia. Tiesa vaikai buvo įleisti į klasę, o tėveliai dėl suprantamos priežasties, turėjo šventės laukti lauke. Gerai, kad prognozės neišsipildė, nelijo, nors ir buvo šiek tiek žvarboka.

Po kiek laiko pirmokėlius į mokyklos kiemą atvedė dvyliktokai. Aš ir ašarą nubraukiau. Tiesa, viskas vyko šiek tiek netradiciškai, dėl pandemijos dvyliktokai vaikučius už rankų laikė pasipuošę medicininėmis pirštinėmis. Gundė eisenoje buvo įpatingai geros nuotaikos ir džiaugėsi švente. Na o vėliau ir direktorės, mokytojų, mokinių sveikinimai, muzikinis pasirodymas. Viskas vaikams smalsu ir nauja.

Po oficialios dalies vaikučiai pirmai pamokai su mokytoja keliavo į savo klasę. Na mes, tėveliai, laukėme lauke. Smagu, kad jokio susirūpinimo mūsų mažoji nejautė ir nerodė, pamojavo ir su šypsena keliavo su klasės draugais.

Rugsėjo pirmoji Gundei paliko neišdildomą įspūdį. Atrodo net paaugo, tapo vyresnė. Atėjo supratimas, kad viskas pasikeitė ir dabar jau bus kitaip. Ir kiekvieną pokytį Gundė pasitinka su didžiausiu džiaugsmu! Tikiuosi taip ir toliau :)

Na o kitą kartą papasakosim apie pirmasias pamokas ir naują tvarką, tiek namuose. tiek mokykloje...