Gabrielės pirma savaitė

Savaitė mokykloje skriete praskriejo.

Penktadienis. Oh, mokyklos laikais, kaip aš jo laukdavau. Žinai, kad galėsi pamiegoti, negalvoti apie pamokas ir patinginiauti.

Grįžta Gabrielė namo, nespėja peržengti durų slenksčio "mama, man reikia penktadieniui natų sąsiuvinio, dūdelės ir dar  klijų". Dar žingsnis į priekį ir vėl "mama, susidėkime pirmadieniui kuprinę".

Stoviu, klausau ir negaliu patikėt. Juk visas savaitgalis prieš akis. O ji jau dabar ruošiasi kitai savaitei. Aišku gerai, sakoma neatidėk rytdienai to, ką gali padaryt šiandien. Bet aš šoke.

Kol kas jai taip patinka, kad eitų kiekvieną dieną. Ji jau nori namų darbų, daugiau veiklos ir žinių. Ir vis laksto pas vyresnį brolį į kambarį "Simukai, o mes darėm tą ir tą". O Simukas po n-tojo užėjimo jau šaukia iš viršaus "mama, Gabrielė be leidimo vėl įlekis į mano kambarį". 
O ką aš? Šypsausi. Ir negaliu pykti, nors susitarimas yra susitarimas (gerbti vienam kito privačią erdvę ir be leidimo ne landžioti). Bet taip gera, kad dukra turi kam pasipasakoti ir taip juokinga, kad broliui jos plepsalai jau įkyrėjo. 

Už pirmą pavykusią savaitę. Tegul entuziazmas neblėsta, o žinios neša vaisius.