Gabrielė, kada tau atostogos?
Kokios atostogos, kam? Man jų nereikia, aš nepavargau.
Tokiais žodžiais prasidėjo Gabrielės ir babytės (mano mama nuo mažų dienų visi vaikai vadina "babyte", o vyro mamą "močiutė") pokalbis.
Gabrielė tiek įsijautė į mokinukės gyvenimą, kad jai nereikia nei atostogų, nei išeiginių.
Įsivaizduokite, penktadienis, visi puola ilsetis, numeta kuprines ir nori pamiršti apie mokyklą, o jinai skundžiasi, kad nėra namų darbų. Ir štai, išaušta laimingoji diena. Pasiimu ją, o ji dar būdama už gerų 5-6metrų jau šaukia "man uždavė namų darbų, man uždavė namų darbų". Nespėjus grįžti, skuodžia juos atlikti. Ir skubina mane penktadienio vakarą padėti susiruošt kuprinę pirmadieniui. Neduok Dieve ką nors pamirš. Perfekcionizmas ima viršų.
Palyginus ją ir vyresnį brolį- jie tokie skirtingi. Bet aš jų ir nelyginu. Man labai smagu, kad vaikui mokykla teikia tiek džiaugsmo.
Maža to, ji užsirašė į krūvą būrelių. Tikina, kad spės. Nedraudžiam, bent tol, kol tai netrukdys pamokoms ar jos sveikatos būklei.
Taigi, Gabrielė pasirinko šokius, kas manęs visai nestebina, anglų kalbą (šis būrelis su mano iniciatyva), robotiką ir karatę (nuėjo savarankiškai nusprendus pamėginti, ir taip patiko, kad nusprendė lankyti). Dar turėjo noro į dailę, bet šio būrelio mokykloje šiemet nėra.
Kol kas viską spėja. Lieka laiko ir padykinėti namuose ar paerzinti jaunesnį brolį.
O aš laikau kumščius, kad su tokiu puikiu startu ir toliau tęstų savo kelionę naujame etape.
floryte
RenataŪselienė