Philipas Pullmanas – kultinis anglų rašytojas, sukūręs daugiau nei 30 kūrinių suaugusiesiems ir vaikams. Rašytoją labiausiai išgarsino fantastinė trilogija „Jo tamsiosios jėgos“. Pagal pirmąją trilogijos knygą „Auksinis kompasas“ 2007 m. sukurtas to paties pavadinimo Holivudo filmas, o nuo 2019 m. pagal trilogiją kuriamas ir transliuojamas TV serialas. Trilogijos knygos jau išverstos į 40 pasaulio kalbų, o bendrai jų pasaulyje parduota daugiau nei 18 milijonų kopijų.
Rašytojo sukurto autentiško ir įtraukiančio mistinio pasaulio gerbėjai Lietuvoje gali vėl džiūgauti – prekyboje jau pasirodė pirmosios maginės fantastikos trilogijos „Jo tamsiosios jėgos“ dalies naujasis leidimas lietuvių kalba, kurio viršelį puošia dailininko Andrej Ferez iliustracija. Tiesa, iki rugpjūčio pradžios knygą skaitytojai galės įsigyti tik ją išleidusios leidyklos „Nieko rimto“ internetinėje parduotuvėje, o jau rugpjūčio pirmąją savaitę „Auksinis kompasas“ pasieks ir visus didžiausius Lietuvos knygynus. Šia proga dalinamės keturiais įdomiausiais faktais apie P. Pullmano žymiausią kūrinį – fantastikos trilogiją „Jo tamsiosios jėgos“.
1. „Jo tamsiosios jėgos“ sukurti įkvėpė Johno Miltono kūrinys „Prarastasis rojus“.
Dar XVII a. J. Miltono parašyta epinė poema „Prarastasis rojus“ pasakoja istoriją apie Adomą ir Ievą bei apie šėtono ištrėmimą iš dangaus karalystės. P. Pullmanas prisipažįsta šią poemą skaitęs paauglystėje ir jau tuomet ją įsimylėjęs. Po daugelio metų jam kilo idėja J. Miltono kūrinį interpretuoti savaip – P. Pullmano trilogijoje Dievo vietą užima silpna ir smulki dievybė, rašytojo pavadinta Visagaliu Autoritetu.
2. Pirmosios trilogijos dalies pavadinimas „Auksinis kompasas“ – klaida?
Rašytojas pripažįsta, kad pirmiausia šią žymiąją trilogiją jis buvo pavadinęs „Auksiniai kompasai“, taip sukurdamas tiesioginę nuorodą į J. Miltono epinės poemos eilutę. Kai P. Pullmanas pateikė pirmąjį knygos rankraštį JAV leidėjui Alfredui A. Knopfui, redaktoriai pirmąją trilogijos knygą ir pavadino „Auksiniu kompasu“, manydami, jog tai nuoroda į Lairos naudotą aletiometrą – prietaisą, panašų į kompasą, kurį įvaldžiusi Laira atranda naują kelią. Nors ši redaktorių interpretacija buvo neteisinga, „Auksinio kompaso“ pavadinimas įstrigo ir buvo naudojamas net ir po to kai P. Pullmanas informavo, jog originalus knygos pavadinimas yra „Šiaurės pašvaistė“. Užuot kovojęs su JAV leidėju Alfredu A. Knopfu, rašytojas sutiko skirtingose šalyse naudoti skirtingus pavadinimus.
3. P. Pullmanas sukūrė demonus, įkvėptas vieno Leonardo da Vinčio paveikslo.
Trilogijoje kiekvienas turi savo asmeninį demoną – tai žmogaus asmenybės dalis, įgavusi gyvūno pavidalą. Autorius neslepia, jog tai turi ir simbolinę prasmę, juolab kad vaikų demonai, priešingai nei suaugusių, dar gali keistis. P. Pullmanas yra atskleidęs, jog demonų idėją vizualiai įkvėpė Leonardo da Vinčio paveikslas „Dama su šermuonėliu“, o taip pat ir kiti jaunų moterų, drąsiai pozuojančių su gyvūnais, portretai.
4. Trilogija susilaukė aršios kritikos iš religinės bendruomenės.
Krikščioniškosios organizacijos pasmerkė šią knygų seriją ir pagal pirmąją trilogijos knygą pastatytą Holivudo filmą „Auksinis kompasas“, vadindamos tai propaganda, skatinančia vaikus tapti ateistais. P. Pullmanas teigia, jog jo knygos yra labiau susijusios su griežtos teologinės doktrinos ir religinių institucijų keliamais pavojais nei yra nukreiptos prieš Dievą ar tikėjimą.
Rašytojas P. Pullmanas ir jo kūryba gausiai apdovanota: 1995 m. rašytojui buvo įteiktas Karnegio medalis, 2002 m. už paskutinę trilogijos dalį jis gavo garsiąją „Whitebread“ premiją, o 2005 m. – prestižinę A. Lindgren atminimo premiją. Leidyklos „Nieko rimto“ teigimu, numatoma, jog antrosios trilogijos „Jo tamsiosios jėgos“ dalies, pavadintos „Aštrusis peilis“, naujasis leidimas pasirodys jau po poros mėnesių, o trečiosios – „Gintarinis žiūronas“ – žiemos antrojoje pusėje.
