Vasara jau buvo įpusėjusi, tad jau planavome kaip atrodys tas mūsų rugsėjis. Matavomės drabužius, avalynę, tvarkėme stalčius... o Modestas nusprendė, kad tieisog būtina apsikirpti plaukus.
Šukuoseną ėmė koreguoti virtuvinėmis žirklėmis, nė trupučio jos negailėdamas.
Vaizdas mažumėle išvertė iš koto, paklausiau- kas čia dabar?!
Modestas: aš norėjau išmokti kirpti plaukus, noriu būti kirpėjas.
Aš: ir kaip manai, ar tau pavyko?
Modestas: naaa, šiek tiek čia (rodo pirštu ir didžiausia duobę viršugalvyje) perdaug nukirpau, bet nieko! Ataugs!( mosteli ranka).
Aš: o kažin, tau geriau pavyko nei tavo kirpėjai? Kas geriau kerpa ji ar tu?
Modestas pakelė akis į viršų rodomąjį pirštą pridėjęs prie lūpų, kelias sekundes pamąstė ir nudžiugęs tuo, ką sugalvojo, su pasididžiavimu parodė pirštuku į save.
Beliko pakoreguoti kiek tai įmanoma ir džiaugtis, kad šis eksperimentas dar visai sėkmingai baigėsi.
floryte
kodelcia