Būsima pirmokė Augustė: "aš jau noriu baigti mokyklą!"

    Augustė dar nėra mačiusi savo būsimos mokytojos (aš - taip pat). Kadangi į norimą mokyklą ji nepateko, tad skubiai teko pildyti prašymą priimti į kitą mokyklą. Į šią, pradinę mokyklą, Augustė jau buvo priimta, nuo būsimos mokytojos laiškelio sulaukėme tik birželio  1 dieną. Prieš tai mokytoja paskambino, prisistatė kaip būsima vaiko mokytoja, paklausė, ar norėčiau kažką sužinoti, paklausti. Bet kad taip netikėtai paskambino, tai tuo metu mano galvele buvo visai tuščia dėl klausimų. Visos žinome, jog būsimiems pirmokams mokyklos organizuoja išankstinius susipažinimus-pamokėles su mokytoja, mokykla, tačiau užsitęsęs karantinas mums šią puikią galimybę visai atėmė. 

Laiškelyje mokytoja atsiuntė pirmokams reikalingų priemonių sąrašą:

Laiškelis buvo informatyvus. Nurodyta, kokios mokytojos mokys Augustę muzikos, šokio, tikybos, kokie švietimo pagalbos specialistai dirbs mokykloje (logopedas, socialinis pedagogas).

Taip pat buvo nurodyta, kokius būrelius, veikiančius mokykloje, vaikas galės rinktis po pamokų, kur vyks maitinimas, kur ruošiamas maistas, kokiose ES programose dalyvauja mokykla ("Pienas vaikams", "Vaisių vartojimo skatinimas mokykloje"), kur užsisakyti mokykloje dėvimas uniformas. Mokykloje vaikai galės lankyti visos dienos mokyklos grupę net iki 17 val.

Be šios gautos informacijos, pasidomėjau apie mokyklą jos internetiniame puslapyje.

Tikriausiai visos pirmokų ir šešiamečių mamos žinote, kad jūsų vaikai valgys nemokamus pietus, nevertinant šeimos pajamų. Tereikia užpildyti prašymą(pildžiau internetu).

Sveikatos pažymėjimų popierinių jau nebereikia. Vedžiau Augustę pas šeimos gydytoją, ten pasvėrė, pamatavo, atliko tyrimus ir pažymą užpildė elektroninėje erdvėje. Prieš tai, žinoma, dar apsilankėme pas stomatologą.

Uniformą, kurią dėvės mokykloje, užsisakyti gerokai pavėlavau, pasirodo, ją pagamins tik spalio mėnesį (užsisakiau rugpjūtį). Na, ką telieka laukti.

Galvos skausmas dėl susisiekimo su vaiku po pamokų. Po pamokų, Augustė dar tikrai neskubės namo, lankys būrelius, ruoš namų darbus. Todėl susisiekimas su vaiku man atrodo toks reikalingas. Augustė turi tokį laikrodį-telefoną "Gudrutis", kurio pagalba galima pasiskambinti su artimais žmonėmis. Tačiau kažkur nukišome jo pakrovėją. Ieškome, nerandame, iškuitėme visus namus. Dilema: kažkur ieškoti pirkti "Gudručio" pakrovėją, ar tiesiog nupirkti mobilų telefoną?...Įdomu, kokia kitų mamų nuomonė apie telefoną pirmokui? Ar jo reikia?..

Kaip ir esu minėjusi, Augustė į mokyklą eiti nenori. Vis laikas nuo laiko pakalbinu ją šia tema. Bet, ji, turi savas nuostatas. Tai iliuostruoja ką tik neseniai įvykęs tarp mūsų pokalbis:

- "Mama, o kaip aš visko išmoksiu kaip tu - nagus lakuotis, plaukus susitvarkyti, apsipirkti parduotuvėje, vaikus gimdyti?.."

- "Na nagus lakuotis ir vaikus gimdyti galėsi tada, kai jau būsi baigusi mokyklą" - sakau.

- "Mama, tada aš jau noriu baigti mokyklą!" - džiaugsmingai nušvinta Augustės akys.

- "Auguste, bet gi tu dar net nepradėjai lankyti mokyklos!" 

Žodžiu, mano vaikas, tokį svarbų gyvenimo etapą kaip mokykla, visai praleistų ar bent jau greičiau prasuktų laiko ratą...

   Manau, kad Augustę baido nežinomybė - kas ir kaip toje mokykloje. Pasakoju jai, kad bus pamokos, skambutis, teks susikaupti, ilgiau suole pasėdėti, bet bus labai įdomu, turėsi naujų draugų, puikią mokytoją.

    Tačiau taip ir įsivaizduoju, kad ji pradžioje suole ne visai sėdės. Gal gulės ant jo, ar tupės po juo... Ji - labai judri, nors - gana tylus vaikas.

   Išties ir dabar, vasaros metu prisiminusi vis kviečiu Augustę raideles parašyti ar paskaičiuoti, paskaityti, kad nepamirštų ko išmokusi. Bet, ko gero, ne mažiau svarbesni dalykai pirmokui - mokėti savarankiškai apsirengti, pavalgyti, tvarkytis savo daiktus, orientuotis laike, sukaupti dėmesį, pastangas, mokėti išgyventi nesėkmes, bendrauti su bendraamžiais, mokytoja. Augustei iš šių išvardintų dalykų, manau, sudėtingiausi bus 2: išgyventi nesėkmes, ir spėti pavalgyti kartu su kitais vaikais. Augustė, patyrusi nesėkmę, labai išgyvena, apsiašaroja, kartais užsispiria ir toliau nebenori kažko daryti (tai ypač pajutau per mokymąsi namie karantino metu). O su valgymu - visai sudėtinga. Valgo labai lėtai, tiesiog bekramtydama užsimiršta. Na, bet manau, jei darželyje kažkaip išgyveno su šia problema, tai ir mokykloje turėtų pavykti. Gal pirmus kartus liks nevalgiusi, tai ir bus gera pamoka.

   Šiuo metu Augustė dar vis labai prisirišusi prie žaislų. Vykdama kažkur - į svečius, į viešą vietą, visuomet pasiima su savim kokį nors žaislą. Nežinau, ką tuo klausimu pasakytų psichologai. Ar ir į mokyklą leisti vaikui į kuprinę įsidėti žaislą, o gal - ne?Praverstų specialistų žodis. Kažkodėl manau, kad taip ji jaučiasi saugiau jai nepažįstamoje aplinkoje. Tačiau, ji net ir miega su žaislais, kalbasi su jais, gydo juos ir t.t.. Dažniausiai tai būna minkšti žaislai - gyvūnai.

Va taip Augustė miega...Šalia jos -  pliušinukai - koala, triušis ir šuo. Manyčiau, jos sapnuose mokyklos tikrai dar nėra.

Jau nusipirkome priemones, reikalingas pirmokui mokykloje, šį bei tą pakeitėme jos kambaryje, kad labiau būtų panašus ne į darželinuko, bet į mokyklinuko kambarį. Rugsėjo pirmosios šventė mokykloje vyks mokyklos kiemelyje. Pirmokams ir šešiamečiams - atskiru laiku nuo kitų klasių. Tai išties pradžiugino. 

Prisimenu savo pirmąjį kartą, kai šešiametė atėjau į mokyklą (tuomet buvo privalomas ugdymas nuo šešių metų, o tik po to - į pirmą klasę. Man buvo labai baisu. Mes suėjome visi su tėvais į klasę. Mus susodino į suolus, o tėvai liko stovėti kažkur klasės pakraščiuose. Mūsų mokytoja kažką kalbėjo. Dabar to tikrai nepamenu. Pamenu dažų kvapą(buvo ką tik naujai išdažytos grindys) ir tą baimę, kad buvau pasodinta į pirmą suolą, tiesiai priešais lentą. "Dabar tai tikrai visi pamatys, kad aš nieko nemoku, todėl ir gausiu dvejetus" - mąsčiau sau...Buvau labai nedrąsi, tyli, todėl ilgą laiką nedrįsau žaisti, bendrauti su kitais klasės draugais. Manau, kad man tai buvo sunkus periodas. Tikiuosi, kad mano vaikui bus viskas kur kas lengviau ir paprasčiau, nes ji, priešingai, nei aš, lankė darželį.