Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams kasmet tenka nauja užduotis – išrinkti užklasines veiklas, kad vaikai laiką po pamokų leistų prasmingai. Kai veiklų tokia gausa, pasirinkimas tampa nemenku iššūkiu. Ugdymo specialistai dalinasi tendencijomis ir atskleidžia pasiruošimo dirbti pandemijos sąlygomis planais.
Fizinių veiklų populiarumas didėja
Rugsėjo 12-13 dienomis Kauno „Akropolyje“ vykstančią nemokamą būrelių ir užimtumo mugę „Z vaikai“ organizuojanti Meda Vaitiekūnaitė sako, kad nors popamokinių užsiėmimų mados nuolat kinta, tradiciniai sporto ir šokių būreliai savo populiarumą išlaiko.
„Aktyvių užklasinių veiklų populiarumas kasmet tik auga. Šiandien vaikai gyvena gausybės technologijų apsuptyje, todėl jų gyvenimo būdas mažiau aktyvus. Tai suprasdami tėvai stengiasi sukurti pusiausvyrą, parinkdami savo atžaloms fizinį aktyvumą skatinančius užsiėmimus. Įdomu tai, kad rinktis galime jau ne tik iš tradicinių futbolo ar šokių būrelių, bet ir plaukimo, jojimo, lengvosios atletikos ar net akmenslydžio užsiėmimų“, – sako renginio organizatorė.
Dar vienas populiarus pasirinkimas yra technologijų būreliai. Dabartiniame kontekste, neabejojama, kad jų populiarumas tik augs. Šiandien jie yra vieni lanksčiausių rinkoje – daugelio jų užsiėmimuose galima dalyvauti ir internetu.
„Šiandien užklasinės veiklos vis labiau demonstruoja daugialypiškumą – rengiant ugdymo programas stengiamasi užtikrinti įvairesnių mokslo sričių sintezę ir ugdyti vaiką visapusiškai. Dažniausiai sutinkama – būtent tiksliųjų mokslų, technologijų ir kūrybos sintezė“, – pastebi „Z vaikai“ organizatorė.
Dalyvaudami tokiuose užsiėmimuose vaikai ne tik įgyja techninių žinių ir gebėjimų, bet ir treniruoja kūrybiškumo raumenį, o mokymosi procesas įtraukia, todėl technologiniai užsiėmimai, tokie kaip robotikos, konstravimo ir net programavimo būreliai ir šiemet išlieka mėgstami.
Didelis dėmesys asmenybės ugdymui
Modernių popamokinių veiklų organizatoriai šiemet siūlo visą paletę užsiėmimų, orientuotų į vaiko socialinių įgūdžių – verslumo, lyderystės ir mąstymo – ugdymą. „MiniBoss“ verslumo mokyklų vaikams ir paaugliams Lietuvoje vadovė Diana Blažaitienė teigia, jog svarbu ne tik ugdyti vaikų talentus bei gebėjimus, bet ir formuoti asmenybę.
„Įgyti praktinius įgūdžius labai svarbu, tačiau vien to jau nebeužtenka. Gali būti puikus dailininkas ar mokslininkas, tačiau, jei nemokėsi savęs tinkamai pristatyti, bus sunku pasiekti aukštų rezultatų. Todėl mes siekiame išugdyti inovatyvius, kūrybiškus ir drąsius žmones, kurie užaugę gebės kurti savo bei valstybės ateitį“ – pasakoja D. Blažaitiene.
Pavyzdžiui, „MiniBoss“ verslumo mokykla didelį dėmesį skiria vertybiniam asmenybės ugdymui. Vaikai kuria savo verslo idėjas, socialinius projektus, mokosi juos „parduoti“ verslo atstovams, lipa ant scenos ir pristato savo idėjas įvairiuose konkursuose bei čempionatuose. Anot mokyklos vadovės, taip išmokstama drąsos – kurti, kalbėti, pasitikėti savimi ir nepasiduoti nesėkmėms.
Vaikų mąstymo ugdymo programos vadovas, vaikų raidos psichologas Justinas Limantas pasakoja, jog jo vadovaujamoje, pagal iš Izraelio kilusią „Feurstein“ metodiką parengtoje programoje vaikai lavina mąstymo gebėjimus, įgyja savarankiško mokymosi įgūdžių bei stiprina vidinę motyvaciją.
„Šiuolaikiniai vaikai pasižymi impulsyviu mąstymu, kai kurie – ir silpnesne savikontrole, todėl svarbu išmokti šiuos bruožus valdyti. Programą lankantys vaikai mokomi nuoseklumo, lavinama dėmesio koncentracija, ugdomi veiklų planavimo ir analitiniai įgūdžiai, vaikai augina savo mąstymo ir mokymosi kompetencijas“, – pasakojo ekspertas.
Programa vykdoma „Tarpininkavimo“ sistemos pagrindu, kurioje pedagogas atlieka tarpinės grandies vaidmenį. Mokytojas palaiko vaiką mokymosi kelyje, atliekant specialiai paruoštas užduotis, moko vaiką analizuoti, nustatyti problemą ir ją spręsti sistemiškai, nuolat teikia vaikui grįžtamąjį ryšį. Vaikų mąstymo ugdymo programos vadovas pabrėžia, jog problemų sprendimo įgūdžių ugdymas šiandien itin aktualus – jaunosios kartos atstovai, susidūrę su sunkumais, kartais delsia priimti sprendimus.
Kaip išsirinkti?
Norint, kad popamokinė veikla patiktų ir gerai sektųsi, privalu kruopščiai atsirinkti, kuri veikla vaikui bus tinkamiausia. Ekspertai sutaria, jog svarbiausia stebėti natūralius vaiko interesus ir talentus ir pirmiausia rinktis būtent šių sričių užsiėmimus.
„Pasitaiko vaikų, kurie nori dalyvauti visur ir negali išsirinkti vienos, labiausiai dominančios veiklos. Privalu saugoti tokius vaikus nuo perdegimo. Galima išsirinkti vieną–dvi veiklas ir jas išmėginti, tuomet netikusias pakeisti kitomis“, – pataria vaikų raidos psichologas.
Pašnekovas pabrėžia, jog pasitaiko atvejų, kai vaikas, susidūręs su sudėtingesnėmis užduotimis ar išbandymais nebenori dalyvauti užklasinėje veikloje, nes ji atrodo jam netinkama. Todėl labai svarbu, kad tėvai palaikytų ryšį ne tik su vaiku, bet ir būrelių vadovais. Tai padės objektyviai įvertinti, ar veikla vaikui išties netinkama, ar, kaip dažnai nutinka, tiesiog reikalinga papildoma pagalba įveikiant iškilusius trumpalaikius sunkumus.
Gyvenimas pandemijos sąlygomis ir būreliai – suderinama
Išgyvenančius, jog pasikartojus pavasarį išgyventam karantinui vaikai praras galimybę dalyvauti popamokinėje veikloje, specialistai ramina – scenarijai jau paruošti. Vaikų ugdymo mąstymo programos vadovas dalijasi, kad persikelti į internetinę erdvę kiek sudėtingiau, tačiau tikrai įmanoma.
„Jei atsitiktų taip, kad negalėtume užsiėmimų vykdyti gyvai – persikelsime į virtualią erdvę. Tokiu atveju užsiėmimai mūsų programoje vyktų ne grupėmis, o su kiekvienu vaiku dirbtume individualiai. Dirbdami per nuotolį grupėmis, negalėtume užtikrinti vaikų ugdymo kokybės, todėl mūsų atveju tai – ne išeitis“, – planais dalijosi J. Limantas.
„Esame pasiruošę persikelti į internetinę erdvę ir, prireikus, užsiėmimus vykdyti internetu. Visą vasarą tam daug ruošėmės, todėl šiandien esame pilnai pasirengę tęsti užsiėmimus net ir pablogėjus situacijai šalyje“, – sakė verslumo mokyklos vadovė. D. Blažaitienė priduria, kad vis daugiau šeimų ir taip kreipiasi dėl galimybės mokyklos užsiėmimuose dalyvauti nuotoliniu būdu dėl didelio atstumo iki mokyklų, todėl ateityje būdas veiklas organizuoti internetu gali tapti norma.