Kiekvienąkart, kai Augustės paklausiu, "ar patinka mokykloje?", ji atsako - "labai....". Reikėtų išgirsti, kaip ji sako tą "labai" - vien iš to supranti, kad tikrai labai patinka, ir nė jokių abejonių negali būti. Paklausus, kas mokykloje nepatinka, ilgokai galvoja, galop atsako: "anksti keltis". Augustei patinka ir jos mokytoja - jauna, kaip man atrodo, energinga, gali būti, kad jai puikiai sekasi tvarkytis su 24 jos klasėje esančiais pirmokais. Mes, tėvai, vargiai galime pamatyti, kaip mokytoja bendrauja su vaikais, kadangi į klasę nesame įleidžiami nuo antros rugsėjo savaitės. Vaikus tėvai palieka prie mokyklos durų. Tačiau vienąkart buvau mokytojos paprašyta užeiti į klasę pasirašyti ant dokumentų, tad gavau progą paklausti, kaip sekasi Augustei. Mokytoja pasakė, kad Augustei sekasi puikiai, problemų su ja nėra, nors kartą jau teko sudrausminti, jog su drauge kažką išdarinėjo netinkamo su pratybomis.
Kaip Augustei sekasi su naujais klasės draugais?...Priminsiu, kad jos klasėje nėra nė vieno vaiko, kurį ji būtų pažinojusi iš anksčiau. Vardus dar tik bando įsiminti, jau gali išvardinti keletą klasiokų vardų. Kartais, kai skambinu Augustei po pamokų, kai ji dar yra užsiėmusi prailgintos dienos grupėje, ji man šūkteli: "mama, aš dar susiradau naujų draugių"! Tad, kaip suprantu, mano mergytė mokykloje tikrai nesijaučia vieniša. Augustė man pasakoja, jog prailgintos dienos grupėje, būdami lauke, jie "verda grybienę" ir turi laiko susigalvotiems žaidimams.
Augustė ketina lankyti išties nemažai būrelių: "Robotikos", šokių, dainavimo studiją, saugaus eismo "Šviesoforas", dailę per STEAM ir Dailės mokyklą. Ko gero, ne viena mama suabejos, ar įmanoma vaikui, juolab pirmokui, lankyti tiek būrelių... Priminsiu, kad Augustė mokykloje, po pamokų būna iki pat 17 valandos, tad turi aibes laiko. Pirmokėliams pamokos baigiasi 12 valandą. Patogu, kad vaiko niekur nereikia vežioti į būrelius, jie visi veikia čia pat, mokykloje. Net ir Dailės mokyklos mokytoja atvyksta į vietą. Tad ir lankant visus įvardintus būrelius (kai kurie jų būna tik kartą per savaitę), vaikui dar lieka laiko pabūti lauke (į lauką juos veda prailgintos dienos grupės mokytoja).
Maitinimasis. Ryte pusryčiams Augustė suvalgo bananą ar jogurtą, sotesnių pusryčių atsisako. Pietus mokykloje ji valgo 12 valandą, po to, 15.00 val., - pavakarius. Didžiausia problema, kad mokykloje turi draugę, kuriai viskas, ką duoda valgyti mokykloje - neskanu. Maniškė susivienijo su drauge, ir "palaiko jai kompaniją", nevalgydama ar valgydama mažai, nes "neskanu". Teko su Auguste net rimtai pasikalbėti apie tai, kad nereikia kartais elgtis taip, kaip elgiasi kiti vaikai. Mokykloje Augustė kasdien gauna vaisių, sūrelių, gėrimų, kurių mokykloje net nesuvalgo, tad parsineša namo. Nežiūrint to, kad pirmokėlė maitinama mokykloje, ji vistiek kasdien tepasi sumuštinį, kurį nešasi savo maisto dėžutėje į mokyklą.
Jau gavau "raktą" prisiregistravimui prie TAMO. Ten jau yra galimybė pažiūrėti pamokų temas, kartais kokią žinutę parašo kurio nors būrelio mokytoja. Paskirtų namų darbų dar neužmačiau. Tačiau pamačiusi pratybose Augustės nebaigtą rašyti raidžių eilutę, skatinu tai pabaigti. Tai toks tas namų darbas. Prie namų darbų priskiriu ir kas vakarą pasižiūrėjimą į tvarkaraštį, knygų, žaislų rytojui susidėjimą. Nustebino, kai Augustė vieną dieną pasakė, kad į mokyklą mokytoja liepė atsinešti žaislų. Ir taip - kasdien. Pirmokai turi žaidimų kambarį, tad tikriausiai ir žaisti su kažkuo reikia.
Mūsų išlaidos mokyklai vis dar nesibaigia. Mokytoja paprašė surinkti pinigėlių "klasės fondui". Už surinktus pinigėlius bus perkama tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, muilas, kaukės, baltas spausdinimo popierius. Tėvai, dar neatsigavę nuo priešrugsėjinio pirkimo vajaus savo pirmokams, nusprendė pradžiai rinkti po 10,00 eurų.
Labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę su vaiku susisiekti, kai jis yra mokykloje. Augustė turi laikrodį-telefoną "Gudrutis". Vaikui gali paskambinti tik tie žmonės, kurie yra įvesti į jos "Gudrutį", ir ji - tik tiems patiems žmonėms. Mūsų "Gudrutis" nėra toks išmanus, tad jame nėra žaidimų, forografavimo galimybės ir pan. Šiuo metu panašių telefonų-laikrodukų yra kur kas išmanesnių. Pasikalbėjimas su vaiku, kad ir pertraukos metu, suteikia vaikui saugumo jausmą, kad jis nėra vienas, kad visada gali išsakyti tėvams, kaip jis jaučiasi, kaip sekasi. O ir man, mamai, tikrai kur kas ramiau, kai žinau, kaip mano vaikui sekasi. Pirmas dienas iš mokyklos Augustė skambino kone per kiekvieną pertrauką.
Smagu, kad Augustė, grįžusi po mokyklos, vis dar trykšta energija. Vadinasi, mokykla jos dar labai nenuvargina. Tiesa, kartais, vežama namo, jau užmiega automobilyje...
Gintarep
JulijaGlad