Būsima pirmokė Gabrielė.
Ši mergina, kuriai 7 sukaks rudenį, su džiaugsmu užvėrė darželio duris ir jau nuo birželio su nekantrumu laukia rugsėjo 1-osios.
Ji linksma, kūrybinga, su lakia fantazija, komunikabili, lengvai randa kalbą su vaikais, bet kaip auklėtoja įvardino didelė perfekcionistė. Tai šiek tiek mane neramina. Ji siekia savo tikslo, bet neprašo pagalbos, neretai tai ne pats geriausias sprendimas.
Vasarą leido skaitydama knygas, tad tikiu, kad jai bus lengviau įsivažiuoti į mokslų ritmą. Be galo mėgsta šokti, bėgioti, važinėti dviračiu ir kuo aktyviau leisti dienas. Ji tikras energijos užtaisas.
Mokykla. Su mokyklomis situacija žinoma, - kur nori lengvai nepateksi. Registravome į 3 ugdymo įstaigas, bet laikėme kumščius, kad jai, kaip ir vyresniam broliui, pasisektų įstoti į licėjų. Dėl šių metų karantino situacijos stojamųjų nebuvo, viską lėmė darželio aprašas ir gyvenamoji vieta. Ačiū Dievui, su gyvenamąja vieta trukdžių nebuvo, o darželio aprašas taip pat kojos nepakišo. Dukra stropi ir protinga mergaitė.
Didžiausi mano, kaip mamos, lūkesčiai, kad tik entuziazmo, kurio ji dabar pilna, nepritrūktų, o įsivaizdavimas apie mokyklą neprasilenktų su realybe.
Iš patirties matau, kad antrą vaiką išleisti į mokyklą psichologiškai lengviau nei pirmą. Bet neapleidzia jausmas, kad įšokam į greitai besisukančio gyvenimo karuselę.