Jau vis arčiau ta rugsėjo 1-oji. Elzytė labai jos laukti pradėjo, ypatingai tada kai nusipirko kuprinę ir penalą. Leidome rinktis pačiai, nors atsižvelgėme į visus ortopedinius reikalavimus. Kitų dalykų dar nepirkome, galvojame, kad neprisipirkti visko, ko nereikia, sulauksime sąrašo iš mokytojos.
Stengiamės neapkrauti jos galvelės nereikalinga informacija, nors ji ir klausinėja visko ir labai plačiai, nuo to, kaip atrodys jos klasės sienos iki to, kas bus, jei nespės kartu su vaikais. Viduje jaučiu kad ji nerimauja, bet kol kas to neparodo.
Per gydytojo patikrinimą sužinojome, kad turime bėdų dėl regėjimo ir reikės nešioti akinukus. Stengėmės pateikti tai kaip privalumą, ir tėvelis nešioja, tai rinkosi su noru ir dabar smagiai dėvi kai varto knygeles, piešia ar žiūri filmukus. Kitu atveju jų nešioti nereikia.
Sužinojome, kad pirma savaitė mokykloje bus edukacinė, pamokos vyks gamtoje, nes mokyklą remontuoja, tai net ir nudžiugome, kad ne iš karto prie suolo reikės sėstis. Gal ir apsipras greičiau, ir susibendraus su daugiau klasiokų.
Kol kas nuotaikos puikios, tikėkimės bus tokios ir pirmosiomis rugsėjo dienomis.
