Žinios ypač svarbios vaikų patriotiškumo ugdyme

Žinios ypač svarbios vaikų patriotiškumo ugdyme

25. Mar 2017, 10:12 Aida Makutėnienė Aida Makutėnienė

Aida Makutėnienė

Priešmokyklinio ugdymo ekspertė

...............

Pirmąsias patriotiškumo pamokas vaikai gauna namuose, kartu su šeima minėdami tautines, tradicines šventes, lankydami koncertus, minėjimus, muziejus bei kitas žymias vietas, pažindami, keliaudami po savo šalį. Darželyje mes tęsiame pažintį su Lietuva stebėdami vaizdinę medžiagą apie ją, apie žymius žmones, taip pat  skaitydami knygas, mokydamiesi dainelių, ratelių, žaidimų, bei  kitus edukacinius užsiėmimus.

 

 

Ar lengva vaikui paaiškinti, kodėl ir kaip mylime savo šalį arba  ką reiškia būti patriotu? Priešmokyklinuko paklausus, kas yra lietuvis, aiškina taip: „Būti lietuviu – būti Lietuvoj, kalbėti lietuviškai“,- Aleksandra (5m), „Būti lietuviu, tai reiškia turėti savo kalbą, savo trispalvę, savo žmones“,- Mykolas (6m) arba „Būti lietuviu, reiškia būti Lietuvos piliečiu“,- Ignas (7 m).

Pirmąsias patriotiškumo pamokas vaikai gauna namuose, kartu su šeima minėdami tautines, tradicines šventes, lankydami koncertus, minėjimus, muziejus bei kitas žymias vietas, pažindami, keliaudami po savo šalį. Darželyje mes tęsiame pažintį su Lietuva stebėdami vaizdinę medžiagą apie ją, skaitydami knygas, mokydamiesi dainelių, ratelių, žaidimų, bei  kitus edukacinius užsiėmimus. Vienas iš jų -  viktorina. Siekdamos sukurti vaikams netikėtumo ir  staigmenos pojūčius, bei sudaryti galimybes pademonstruoti savo žinias apie Lietuvą, surengėme viktoriną „Lietuviais norime ir būt!“. Viktorinoje varžėsi trys priešmokyklinės grupės. Užduotis demonstravome projektoriumi, žodžiu, vaikai stebėjo video siužetą, eksperimentus.

Užduotys ir klausimai buvo labai įvairūs. Vaikai atkreipė dėmesį į Lietuvos vietą Europoje, išvardino šalis kaimynes. Tiesa, kai kuriems vaikučiams atrodė, jog Estija taip pat yra Lietuvos kaimynė. Taip pat visiems teko prisiminti kaip atrodo Lietuvos Respublikos herbas ir suklijuoti jį iš paruoštų popieriaus iškarpų, perskaityti ir surasti sostinės pavadinimą užduočių lape, nuotraukose atpažinti šalies vadovę, o paveikslėlių mozaikoje  surasti Gedimino, Trakų pilis. Muzikinę užduotį, kurioje reikėjo įspėti, kuris kūrinys yra lietuvių liaudies, vaikai taip pat įveikė nesunkiai.  Vos pasigirdus pirmiesiems lietuvių liaudies šokio „Kalvelis“ akordams, vaikai būriu įvardino jį.

Viktorina tapo dar smagesnė, kuomet ėmėme kalbėti apie Lietuvos auksą – gintarą. Vaikai apžiūrėjo eksponuojamus gintaro papuošalus, stebėjo eksperimentą ir patys padarė išvadą, kokiame vandenyje, sūriame ar gėlame gintaras skęsta, aikčiojo  gintaro dulkelėms žybčiojant žvakės liepsnoje.

Viktorinos pabaigoje sukvietėme vaikus „nuausti“, kitaip tariant, nupiešti tautinę juostą, kuri simbolizavo vaikų meilę ir žinias apie savo šalį.

Kalbėdami apie Lietuvą vaikai sakė: „Lietuva, tai tokia šalis, kuri ankščiau buvo surakinta, o dabar yra laisva, lengva kaip pūkas“,- Mykolas (6 m), „Lietuva tai ten, kur žmonės gyvena ir laisvė žydi kaip saulė, o būti lietuviu, tai kai kažkas savo širdyje daro gražumą...“,- Raividas (6m).

Suaugusiųjų formuojami pavyzdžiai, jų perteikiamos nuostatos, tai kelias į vaiko patriotiškumo formavimąsi. Geriau pažindami savo kraštą,  vaikai perimtų tautines ir patriotines  vertybes.