Viktorijos šeimynos žygiai po Estijos apylinkes

Šįkart siūlome Jums nuvykti į Haapsalą, į Estijos miestelį, garsėjantį savo purvo gydyklomis. Reikia pasakyti, kad mes nuvykome tenai neatsitiktinai, tiesiog buvome suplanavę keltis į Hiumos salą, paskui į Saaremą, o tai geriausia daryti būtent iš Haapsalo.

Bet pirmiausiai mes dar turėjome aplankyti keturis muziejus pagal didįjį žygį per Baltijos šalis, kuriame dalyvauja visa mūsų šeimyna:) Taigi, mes išvažiavome iš Viljandi miesto ankstyvą rytą, tačiau ilgai nepasiekėme jokio muziejaus, kadangi turėjome suremontuoti mašiną pakeliui, o tai užtruko...

Iš pradžių darbuotojai negalėjo surasti gedimo priežasties, o paskui skaudus smūgis žemiau bambos, gavoeme sąskaitą, išrašytą atostogų metu...tenka pripažinti, kad sąskaitos, išrašytos paprastą dieną nebūna tokios skaudžios, bent jau ne mūsų šeimynai.

Bet atostogų metu, kai buvome apskaičiavę savo limitą ir netgi pasiėmę nė cento daugiau, mus, švelniai tariant, tiesiog pribloškė, bet nebuvo kur trauktis, apmokėjome pateiktą sąskaitą ir traukėme link Seidlos vėjo malūno.

Seidlos vėjo malūnas įsikūręs Seidlos kaime, jis yra vienintelis Estijoje veikiantis olandiškas malūnas. Mes laaabai norėjome užsukti į vidų ir apžiūrėti, tačiau likus kelioms minutėms iki atvykimo mūsų saulutė smigo, ir mes nepanorome jos žadinti.

Ech, taip ir neteko išgirsti malūnininko pasakojimų arba pamatyti gyvai, kaip jis dirba. Na, bet visuomet būna rytojus arba...kiti metai:)

Po fiasko, patirto prie vėjo malūno, nuvažiavome į Kesmų kapitonų kaimą. Kodėl tas kaimas pavadintas būtent taip? Apie tai išgirdau visai netikėtai, mes ieškojome muziejaus ir paklausėmė kelio šalia stovinčio autobuso vairuotojo, jis mums ne tik nurodė kelią, bet dar ir užsiminė, kad šiame kaime esantys akmenys, sudėti į krūvą ne šiaip sau, juos gabeno į tą kaimą TIK kapitonai.

Taigi, pačioje jūroje yra toks kaip akmenų kalnas, pastatytas būtent kapitonų dėka, užtat ir kaimas gavo tokį pavadinimą, kapitonų kaimas:)

Žinote, man jis labai priminė mūsų Nidą, nes ten irgi viskas taip gražiai sutvarkyta ir jautiesi pakylėtai, nerealus gamtos grožis.

Gaila, kad neturėjome daug laiko, tik apvažiavome tą kaimą, apžiūrėjome apylinkes, užsukome į muziejų, kuris išsilaikė iš aukų, ir traukėmė link Talino botanikos sodo.

Turiu pripažinti, kad Taline jau buvau nuvykusi vieną kartą, praeitą pavasarį, tačiau kai atvažiavome šįkart, supratau, kad nemačiau ir pusės Talino.

Kaip norėjosi pasivaikščioti promenada arba pasimėgauti saulės voniomis paplūdimyje, arba užsukti į ten esančią pilį, bet...visada būna tas nelemtas "bet", kuris trukdo:)

Atvažiavome į botanikos sodą, įsikūrusį šalia Talino televizijos bokšto, kuris iš tolo priminė mums saviškį, Vilniaus, o gal tiesiog buvau jau išsiilgus savojo mylimo miestelio?:)

Žinote, botanikos sodas - tai kažkas nepaprasto, ten tiek daug medžių bei gėlių, kad akys nežinojo kur joms žiūrėti.

O labiausiai mums patiko toks uždaras sodelis, kuriame buvo žymiai šilčiau ir netgi pajungti specialūs garsai, kad palaikytų tinkamą atmosferą.

Na ir galiausiai, prieš vykstant į Haapsalą, mes dar apsilankėmė Estijos sveikatos prežiūros muziejuje.

Žinokite, niekad nebūčiau pagalvojusi, kiek daug galima sužinoti apie žmogaus organizmą. Ten esantys eksponatai padėda sužinoti savo reakciją, palyginti įvairių gyvūnų bei žmonių kūno mases, sužinoti, iš ko yra sudarytas pats žmogus.

Be to, kas labai sužavėjo, mes ne tik žiūrėjome, bet buvome įtraukti į pažinimą, nes galėjome liesti, girdėti ir matyti vaizdo filmus įvairiausiomis temomis, liečiančius pačius žmones.

Ypatingai patiko apie žmogaus evoliuciją (kur vyras pasimatavo nėsčios pilvuką) bei teisingą mitybą, kur pamatėme save skirtinguose veidrodžiuose (prieš ir po riebaus maisto vartojimą).

Žodžiu, nepakartojama kelionė savęs pažinimo link, išties rekomenduoju aplankyti šį muziejų. O vakare mes galiausiai pasiekėme Haapsalą. Tik padėję daiktus, iškart nuskubėjome į ten esančią pilį.

Reikia pasakyti, kad mus visada žavėjo pilis, juk tai savotiškas prisilietimas prie istorijos. Saulė pamažu leidosi, bet mes dar tik pradėjome savo susipažinimą su Haapsala:) Oi, kokie ten įdomūs ir savotiški pastatai, juos reikia pamatyti gyvai, neįmanoma perduoti visko, ką jaučiau į juos žiūrėdama, laimę, liūdesį ar tai beprotišką juoką.

Priėję promenadą, aptikome Čaikovskio suolelį, kur greitu metu bus galima išklausyti šiek tiek istorijos.

Tenka pripažinti, kad promenada vis dar kuriama, bet jau ir dabar turistai mėgaujasi pateiktais vaizdais, jūra ir ten sukurta ramybe, tiesiog rojus žemėje, patikėkite:)

Kai sedėjome ten vakare ir mėgavomes vaizdais, prisiminėme, kad žadėjome aplankyti dar vieną stebuklingą Haapsalos vietą, galeriją "Epp Maria Galerii".

Tai šeimyninė galerija, kuri kaip koks nepakartojamas meno kūrinys, traukiantis savo virtuve bei vynais.

Deja, mes atbėgome jau į patį uždarymą, tad mums tik leido apžiūrėti ir palinkėjo "viso gero":) Saulei visiškai nusileidus, mes patraukėmė namo, nes rytoj ryte mus laukė kelionė į Estijos salas. Tad, jeigu neteko pabuvoti mūsų minėtose vietovėse, būtinai nuvykite, nepasigailėsite:)