Trejų metų krizė: ką verta žinoti tėvams?

Trejų metų krizė: ką verta žinoti tėvams?

16. Mar 2021, 09:00 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Trejų metų krizė neprasideda iš karto užpūtus tris žvakutes ant gimtadienio torto, ji gali prasidėti ir dvejų metų, ir pustrečių mažyliui. O kai kam ji praeina nepastebimai. Ką reikia žinoti apie ją tėvams, konsultuoja ikimokyklinio ugdymo pedagogė  Lina Valickienė.

Kada krizė prasideda?

Apie antrus-trečius metus, nors kiekvienam vaikui tai pasireiškia individualiai. Tai nutinka tada, kai vaikas suvokia save kaip asmenybę, supranta turįs savo teisių. Jis nenori, kad už jį kažkas nuspręstų, jam vadovautų, jis nori rinktis, nuspręsti pats. Mes savo darželio grupėje irgi turime tokių „atvirkštukų“ ir „prieštarautojų“ – sako pedagogė.

Kaip atpažinti krizę?

L.Valickienė sako, kad tėvai šį vaiko gyvenimo tarpsnį greitai atpažįsta: „Einam rengtis“ - kviečia mama, „Ne, neisiu“ – atsako vaikas. Atsiranda tarsi priešiškumas. Manau, tėvai tai atpažįsta ir jaučia“ – sako specialistė. Pasak jos, to nereikia bijoti.  Reikia džiaugtis, kad atėjo tokia vaiko raidos stadija. Vadinasi, vaikas auga, vystosi, gimsta jo asmenybė, tereikia tuo džiaugtis, sako pedagogė. Tai ženklas, kad nuo šiol bendraujant su vaiku mamytėms prireiks dar daugiau kantrybės, fantazijos, lankstumo. Reiks atidžiau apgalvoti, kaip bendrauti su vaiku, ką sakyti, kaip su juo susitarti.

Vaikas – asmenybė, į kurio nuomonę reikia įsiklausyti

„Reikia žiūrėti į vaiką kaip į sau lygų, reikia gerbti jo nuomonę. Jeigu jo reikalavimas yra protingas, leidžia jį priimti, tėvams reiktų  atsižvelgti į jį. Pasakyti: „Tu nenori, sutinku su tavimi ir gerbiu tavo nuomonę“. Pamatęs, kad jo nuomonė gerbiama, jis lygiateisis šeimos narys, vaikas jausis geriau, sumažės ir to pykčio“ – sako pedagogė.

Ką darysi pirmiau?

Pašnekovė sutinka, kad yra situacijų, kai vaikas privalo kažką padaryti. Pasak jos labai svarbu, kokiu balso tonu mama ar tėtis pasako vieną ar kitą dalyką. Kartais vaikas prieštarauja vien dėl reikalaujančio, pakelto tėvų balso tono. L.Valickienė siūlo tėvams „apžaisti“ situaciją, pažvelgti į ją kūrybiškiau, žaismingiau, sudominti vaiką. Pavyzdžiui, pateikti du variantus, kurie abu yra tinkami, bet vaikas rinksis, jau todėl jis jausis geriau. Ar tu dabar valysiesi dantukus, ar tvarkysiesi? Ir tas, ir tas yra reikalinga. Vaikas renkasi, ką darys pirmiau.

Vaikas turi ne tik teisių, bet ir pareigų

Vaikai turi ne tik teisių, bet ir pareigų, kurios turi būti atliekamos. Ne visada galima elgtis taip, kaip vaikas nori. Pedagogės teigimu, labai svarbu sudominti vaiką, kad jis nejaustų prievartos. Taip, vaikučiui reikia susitvarkyti žaisliukus, atsikėlus ryte pasikloti lovą. Bet mamytė gali, pavyzdžiui, paklausti:  „Ar tu pats tvarkysiesi žaisliukus, ar nori, kad aš padėčiau?“. Pasirinkimo nėra, tvarkytis teks, bet jis pats pasirenka, kas jam priimtina, su mama tvarkytis ar vienam.

Į klausimą, ar trejų metų krizė pelnytai pavadinama „ankstyvąja paauglyste“, L.Valickienė atsako, kad, ko gero, taip. Žmogaus gyvenime tam tikruose etapuose būna krizių, viena iš jų – trejų metų, kuriai labai būdingas vaiko prieštaravimas ir žodelis „Ne“.. Vėliau, vaikui augant, bus kitų krizių ir konfliktų.